Pradėjo eksperimentą

Švietimo ministerija neturi susistemintos informacijos, kiek Lietuvoje yra tokių mokyklų. Tačiau jų atsiranda ir, atrodo, daugėja.

Viena tokių – Kauno rajono Kulautuvos pagrindinė mokykla.

Jos vadovė Jolita Velžienė „Kauno dieną“ informavo, kad eksperimentas prasidėjo pasibaigus Velykų atostogoms ir, tikėtina, tęsis iki mokslo metų pabaigos.

„Per pertraukas dabar daugiau judesio, atsipalaidavimo, bendravimo“, – atkreipė dėmesį mokyklos vadovė.

Ji papasakojo, kaip brendo sumanymas per pamokas atsisakyti telefonų, kaip planas buvo įgyvendintas ir kokie šios naujovės, kurią pedagogai kol kas apibūdina kaip eksperimentą, rezultatai.

Keli etapai

Sprendimas atsisakyti mobiliųjų telefonu priimtas keliais etapais ir, pabrėžė J. Velžienė, jis nebuvo spontaniškas.

„Kelias iki sprendimo įgyvendinimo buvo netrumpas. Pirmiausia, vyko diskusija pedagogų bendruomenėje. Matėme, kad mūsų mokiniams ne viskas gerai, matėme, kad jie per mažai bendrauja per pertraukas ir pamokose nevengia išsitraukti telefono, nors be mokytojo leidimo tai draudžiama. Toks draudimas galioja gal jau šeštus metus, bet matėme, kad jis neveiksmingas.

Mokytojai, galima sakyti, toje kovoje pasidavė ir dažnai iš pedagogų išgirsdavome pastebėjimų, kad jie ne prižiūrėtojai, kodėl pamokose turėtų kovoti dėl telefonų naudojimo tvarkos ir pan.“, – apie nieko gera nežadančias tuometes tendencijas pasakojo Kulautuvos pagrindinės mokyklos direktorė.

Sumanymas telefonus prieš pamokas palikti spintelėse atsirado praėjusių metų pabaigoje, kai mokykloje ta tema buvo surengta mokytojų diskusija.

Teritorija: Kulautuvos mokykla turi pasivaikščiojimams ir aktyviam poilsiui tinkamą aplinką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Padėjo ir dovana

„Pradėjome domėtis, kokia yra kitų mokyklų patirtis Lietuvoje, užsienyje. Aš pati asmeniškai gilinausi į šią temą, skaitydama įvairius šaltinius domėjausi specialistų tyrimais, išvadomis. Įdomus sutapimas – Mokytojų dienos proga viena mama padovanojo knygą apie skaitmenos poveikį žmogaus smegenims. Lyginau, svarsčiau, kas vyksta mokykloje, ir galvojau, kad tas kelias – palikti telefonus spintelėse – yra vienintelis teisingas“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Netrukus mokyklos administracija nusprendė surengti apskritojo stalo diskusiją su moksleivių tėvais.

„Skaičiau tėvams pranešimą, paremtą įvairiomis mokytojų išvadomis. Tėvų požiūris į galimybę mokykloje atsisakyti telefonų nebuvo labai vienareikšmiškas. Netgi pasigirdo minčių, kad jau pavėlavome, reikėjo anksčiau tai padaryti“, – apie kilusias dvejones užsiminė J. Velžienė.

Per pokalbį su tėvais ji atkreipė dėmesį, kaip išmanieji telefonai veikia žmogaus smegenis.

Galima gyventi ir be telefonų. Per pertraukas kalbamės, juokaujame, aptariame reikalus, vaikštome.

„Nuolatos iš turinio telefone gaudamos tam tikrą pasitenkinimą, žmogaus smegenys išskiria nedidelę dozę dopamino ir prie to priprantama. Tokiu būdu išsivysto priklausomybės – kaip, pavyzdžiui, nuo rūkymo, lošimo ar alkoholio“, – aiškino patyrusi pedagogė.

Anot jos, mokslininkai pateikia vienareikšmę išvadą, kad priklausomybė nuo išmaniojo telefono yra stipresnė nei nuo rūkymo.

Sunkiausia dalis

Mokyklos direktorė sakė, kad pasiekus sutarimą su tėvais, dar buvo svarbu aptarti naujos tvarkos detales, o ypač sąlygą, kad apie planuojamus pokyčius mokykloje tėvai savo vaikams praneštų taip, kad jie patikėtų planuojamų naujovių naudingumu.

„Tėvų, prieštaraujančių dėl naujos tvarkos, nebuvo. Tiesa, kai kurie abejojo – juk telefonai gali praversti ugdymo procese. Tačiau sutarėme, kad mokytojas yra pamokos šeimininkas ir, jei reikės, vaikai galės telefonus atsinešti ir naudoti“, – paaiškino pedagogė.

Tada, pasak jos, laukė sunkiausia dalis – pokalbis su mokiniais, kurių Kulautuvos pagrindinėje mokykloje yra 227.

Sąlyga: mokyklos direktorė J. Velžienė pabrėžė, kad sprendimas dėl telefonų naudojimo nebūtų įmanomas be tėvų ir moksleivių supratingumo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nustebino branda

„Pati ėjau į klasių valandėles ir, atsižvelgdama į mokinių amžių, pristačiau tyrimus ir užsienio mokyklų patirtis, išvadas“, – sakė direktorė ir pabrėžė, kad ne vieną valstybė jau yra priėmusi nacionalinio lygio sprendimus mokyklose atsisakyti išmaniųjų telefonų.

Direktorė J. Velžienė tvirtino buvusi nustebinta vaikų mąstymo branda.

„Vaikai, aišku, turėjo klausimų, bet iš jų pusės nebuvo didžiulio pasipriešinimo, negatyvo. Kai vienoje klasėje per pokalbį juokais paklausiau, ar į mano automobilio duslintuvą prikišite kankorėžių, vaikai tik juokėsi“, – prisiminė J. Velžienė.

Vyresniųjų abejonės

Anot mokyklos direktorės, iš pokalbių ji supratusi, kad moksleiviai mato ir suvokia aptariamą problemą.

„Jie geba įsiklausyti į argumentus. Jie pripažino suprantantys, kad dėl išmaniųjų įrenginių nukenčia bendravimas, sutrinka socialiniai ryšiai“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasiteiravus, kokių abejonių mokyklos administracijai išsakė moksleiviai, pedagogė atkreipė dėmesį į kai kurių vyresnių klasių moksleivių nuogąstavimus.

„Buvo abejonių. Pavyzdžiui, sakė, kad jie kuria savo verslą, kad jiems tai gali trukdyti bendrauti su klientais. Tada kalbėjomės apie suaugusio žmogaus brandą, kai jis geba racionaliai ir naudingai reguliuoti ir planuoti savo veiklą“, – sakė J. Velžienė.

Pramogos: koridoriuose – nestinga patrauklių žaidimų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pravertė žaidimai

Buvo klausimų, ką reikės veikti per pertraukas. Pasak direktorės, tai paaiškinti nebuvo sunku.

„Pabrėžėme, ką mokykla jiems gali pasiūlyti – tai stalo žaidimai, žaidimai lauke, šachmatai, šaškės, dėlionės, stalo tenisas, stalo futbolas ir kita. Mokykla yra dėkingoje aplinkoje – jeigu oras tinkamas, vaikai gali leisti laiką lauke“, – sakė J. Velžienė.

Moksleiviai buvo raginami įsitraukti dalyvaujamojo biudžeto projektą, kuris suteikia galimybę siūlyti mokyklai tinkamų idėjų ir gauti lėšų idėjoms įgyvendinti.

Tinkamas metas

Netrukus moksleiviams ir pedagogams teko apsispręsti, kada pradėti eksperimentą.

„Nusprendėme, kad po atostogų yra palankus metas, kai prasideda tarsi kitas etapas ir mokykloje jau veikia nauja tvarka“, – teigė pedagogė.

Ji pabrėžė, kad daug papildomo darbo turėjo klasių vadovai klasių valandėlių metu.

„Sukūrėme tvarkos aprašą, nustatėme taisykles ir skyrėme bandomąjį laikotarpį. Aptarėme, kad tai laikotarpis, kai į nusižengimus dar nereaguosime labai griežtai, visi pratinsimės prie naujos tvarkos. Ir dabar tai darome“, – sakė pašnekovė.

Pokytis: atsisakius telefonų populiarios tapo ir šaškės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Vengia spaudimo

Bandomajam laikotarpiui nutarta skirti porą mėnesių ir vengti spaudimo.

„Laikomės tvarkos, bet be bausmių. Tikslas nėra vaikus nubausti, gąsdinti, atimti telefonus, kviestis tėvus ar kaip nors spausti. Norime gražaus susitarimo ir supratimo“, – sakė pedagogė.

Ji pabrėžė, kad bausmių nekūrė ir specialiai nenumatė kokių nors poveikio priemonių.

„Yra mokyklos tvarkos taisyklės. Jei mokinys nesilaiko mokinio elgesio taisyklių, reaguojama taip pat – gali būti perspėjimas, gali būti pokalbis su tėvais, gali būti pokalbis vaiko gerovės komisijoje, kodėl nepavyksta laikytis taisyklių“, – paaiškino mokyklos vadovė.

Atsiliepimai – geri

„Kauno dienos“ pašnekovė sakė nuolat pasiteiraujanti įvairių klasių vaikų, kaip sekasi mokykloje be išmaniųjų telefonų.

„Girdžiu, kad džiaugiasi, kad dabar daugiau bendrauja su draugais, dažniau eina į lauką. Girdėjau tik pozityvius atsiliepimus“, – patikino vadovė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad daryti tvirtas išvadas dar būtį gerokai per anksti.

„Iš pradžių kiekviena naujove turi daugiau patrauklumo, įdomumo. Kas žino, gal paskui moksleiviai pradės bandyti ribas. Dabar matome tai, kas yra šiandien, – vaikai daugiau eina į lauką, daugiau bendrauja. Apie mokymo rezultatus kalbėti dar anksti“, – sakė pedagogė.

Netenka raginti

Direktorė džiaugėsi, kad nauja tvarka jau įgauna įpročio požymių.

„Jau niekam nereikia priminti, kad telefonus būtina palikti. Manau, ši tvarką įsitvirtins. Tikiuosi, kad tokia praktika įgaus pagreitį – žinau, kad Seimas yra teikęs atitinkamo įstatymo projektą“, – sakė mokyklos vadovė.

Vaikai, aišku, turėjo klausimų, bet iš jų pusės nebuvo didžiulio pasipriešinimo, negatyvo.

Ji pabrėžė, kad išmaniųjų įrenginių atsisakymas per pamokas nereiškia kokio nors sąstingio moderniųjų technologijų įsisavinime.

„Mes pakankamai apsirūpinę inovatyviomis technologijomis, beveik visos klasės turi išmaniąsias lentas, turime pakankamai kompiuterių, 3D spausdintuvų ir tikrai nesakome technologijoms ne“, – kalbėjo direktorė.

Mato pažangą

Per pertraukas pasivaikščiojus po mokyklą akivaizdu, kad dalis mokinių aktyviai žaidžia įvairius stalo žaidimus, taip pat, pavyzdžiui, ir šaškėmis.

Antai prie šaškių lentos susėdusios dvi šeštokės sakė vėl prisiminusios įvairius užmirštus žaidimus ir tai smagus atradimas.

Panašiai svarstė ir kitoje koridoriaus vietoje kažkokiu stalo žaidimu užsiėmę septintokai.

Paaugliai prisipažino abejoję, ar galės ištverti be išmaniųjų telefonų, tačiau greitai supratę, kad tai ne toks jau ir sunkus išbandymas.

„Į lauką einame, bendraujame, žaidžiame, viskas gerai“, – kalbėjo septintokas.

Penktokės Kristina, Eva, Dominyka, Airūna ir Smiltė neslėpė, kad pasiūlymas mokykloje visiškai atsisakyti telefonų iš pradžių nenudžiugino. Merginos užsiminė, kad būdavo atvejų, kai naudojosi telefonais, neleistinais būdais norėdamos pasilengvinti mokytojų skiriamų užduočių atlikimą.

„Galima gyventi ir be telefonų. Per pertraukas kalbamės, juokaujame, aptariame reikalus, vaikštome. Stalo žaidimų nemėgstame, bet jų mums ir neprireikia“, – sakė viena iš penktokių.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sprendžia savarankiškai

Du vaikus į Kulautuvos pagrindinę mokyklą leidžianti ir toje pačioje mokykloje dirbanti pedagogė sakė, kad teigiami pokyčiai akivaizdūs.

„Pirmiausia į akis krinta, kad mokiniai per pertraukas pradėjo bendrauti vieni su kitais. Koridoriuose vaikščioja, šnekučiuojasi, ko ankščiau nebūdavo. Didelė dalis vaikų laiką leidžia mokyklos kieme, žaidžia krepšinį, futbolą. Kiti, kurie nenori eiti į lauką, randa įvairių užsiėmimų viduje – žaidžia šaškėmis, patys atsineša stalo žaidimų iš namų. Taip pat pastebėjau, kad vyresnių klasių mokiniai per pertraukas ruošiasi pamokai, kartojasi namų darbus“, – apie gerai nuteikiančias permainas pasakojo pašnekovė.

Anot mamos, sprendimas verstis mokykloje be išmaniųjų įrenginių atneš tik gerų pokyčių.

„Manau, galime būti pavyzdys kitoms mokykloms įsivedant naujas taisykles“, – svarstė moteris.

Švietimo ministerija „Kauno dieną“ informavo, kad klausimą, leisti ar ne naudotis telefonais, kiekviena mokykla gali spręsti savarankiškai – nacionaliniu lygiu tai nereglamentuojama.