Pavaišino sriuba

R.Kalantos gatvėje esančių nakvynės namų durys išmargintos perspėjimais apie čia galiojančią tvarką. Durys užrakintos, tad norėdamas patekti vidun turi paskambinti. Apsaugininkas atidaro duris ir draugiškai išaiškina, kad karantino metu svečiai ne itin pageidaujami – savaime suprantama, dėl saugumo.

Tačiau panašiai kas valandą durys atveriamos nikotino mėgėjams. Patalpų viduje nerūkoma, tad dėl dūmelio gyventojai ritasi į lauką. Marius šiuose namuose gyvena nuo 2019 m. Jaunas vyras – paprastas ir atviras: "Taip susiklostė gyvenimas. Kai grįžau iš Šveicarijos, valdiškas butas jau buvo perduotas kitiems. Teko čia apsigyventi."

Prioritetas yra žmogus, žmogaus sveikata. Mes privalome priimti visus, kurie neturi kur pernakvoti.

Į Šveicariją Marius buvo išvykęs užsidirbti, tačiau pašlijo sveikata, reikėjo vaistų. Sveikatos priežiūros paslaugos Šveicarijoje Mariui buvo neįkandamos, todėl teko grįžti. Vyras kas mėnesį gauna 300 eurų invalidumo pašalpą. 50 eurų sumoka nakvynės namams už stogą virš galvos, iki 200 eurų išleidžia maistui, cigaretėms, kitoms išlaidoms ir truputį susitaupo.

"Mes kelis kartus per savaitę gauname "Maisto banko" davinį. Būna miltų, aliejaus, kruopų. Labai vertiname šią paramą", – Marius neslėpė, kad neretai pasirūpinama ir jų drabužiais, higienos priemonėmis.

"Šiandien draugas išvirė sriubos. Pavaišino", – po kauke paslėptą šypseną išdavė akys. Kambariuose gyvena po du arba tris, kambariai po remonto tvarkingi, yra dušas, virtuvė. Vyras nesiskundžia – taip susiklostė gyvenimas.

Po renovacijos duris atversiantis nakvynės namų pastatas bus modernus, su liftu neįgaliesiems. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Pasiruošė priimti

Vis dėlto šaltis tampa tuo parametru, kai nakvynės namų duris nori atverti daugiau stogo virš galvos neturinčių asmenų. "Prioritetas yra žmogus, žmogaus sveikata. Mes privalome priimti visus, kurie neturi kur pernakvoti", – paprastai apie ne visada paprastą situaciją kalbėjo Kauno miesto socialinių paslaugų centro laikino apgyvendinimo skyriaus vadovė Neringa Gudėnaitė.

Sinoptikų prognozės apie šalčius Lietuvoje paskatino iš anksto pasirengti galimam benamių antplūdžiui. "Papildomai pasiruošėme patalų, jei neužtektų lovų, pasiruošėme čiužinių", – tęsė N.Gudėnaitė.

Šiuo metu tęsiasi vieno iš Nakvynės namų pastatų renovacija, todėl Kaune likę 23 vyrai, o dar 54 apgyvendinti įvairiuose reabilitacijos namuose visoje Lietuvoje. Tad viename pastate telpa likę nuolatiniai gyventojai ir vienos nakties klientai "saugios nakvynės" namuose, t.y. policijos ar greitosios pagalbos atvežti neblaivūs asmenys.

Tokių vienkartinių gyventojų būna iki dešimties, dažniausiai savaitgaliais, švenčių dienomis arba po mėnesio 10 dienos, kai mokamos pašalpos. N.Gudėnaitė užtikrino, kad atvežti neblaivūs asmenys nesusitinka su tame pačiame pastate gyvenančiais gyventojais.

"Gavome vieną kitą pranešimą, kad žmonės gyvena nešildomuose, pačių susiręstose buveinėse, namais jų nepavadinsi. Pilietiški žmonės pranešė. Yra komanda, kuri sėda ir važiuoja. Jei tie žmonės sutinka, juos parsivežame. Jei išreiškia norą, tai rūpinamės, kaip jiems toliau padėti ir išvežti gyventi į kurį nors reabilitacijos centrą", – pasakojo vadovė.

Karantino taisyklės

Pandemija ir karantinas tapo dar vienu nemenku iššūkiu šiai specifinei įstaigai. "Paslauga nesustabdyta. Dirbame visu pajėgumu. Neturėjome nė vieno COVID-19 atvejo", – trumpai situaciją dėl karantino apibūdino laikino apgyvendinimo skyriaus vadovė N.Gudėnaitė.

Makabriškai skamba vienas karantino reikalavimų be didelio reikalo nepalikti namų tam, kuris jų ir neturi. Juolab kad anksčiau galiojo tvarka, kad dieną nakvynės namų gyventojai turi juos palikti. Tam tikra prasme karantinas lyg ir stumtelėjo, kad, paprastai tariant, valdiškas stogas taptų savesnis. Tačiau gerokai griežtesnė tvarka tikusi toli gražu ne visiems nakvynės namų gyventojams.

"Daug reikėjo kalbėti, įtikinėti. Mat jie įsivaizduoja, kad čia tik mums reikia. Bet esame nustatę karantino tvarką ir jos laikomės. Leidžiama du kartus per savaitę išeiti po valandą pasivaikščioti ar į parduotuvę. Žinoma, esant svarioms priežastims – vizitui pas gydytoją ar į policiją, Užimtumo tarnybą išleidžiame tada, kada reikia", – nuo pavasarinio karantino įsigaliojusius pokyčius mini vadovė.

Atsirado keletas žmonių, vos trys, kuriems netiko griežtesnės karantino taisyklės, ir jie išėjo. Kita vertus, vadinasi, jie turėjo kur išeiti, o į jų vietą galėjo ateiti žmonės, kuriems tik žvaigždės virš galvos tebuvo.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Kasdienė rutina

Nakvynės namų vadovė neslepia, kad daugiau sumaišties ir baimės, kaip seksis kontroliuoti šiuos žmones, buvo per pirmąjį karantiną pavasarį. "Juk jie laisvi, niekas neverčia čia būti. Jei žmogus išeis kelioms dienoms, o paskui jam vėl reikės šios paslaugos, mes negalime neteikti, todėl stengiamės kuo daugiau kalbėti, kad niekur neitų, gyventų čia ir laikytųsi karantino sąlygų", – kone kasdienį darbo leitmotyvą išskyrė N.Gudėnaitė.

Vadovė mini ir gaunamą paramą, dėl kurios nakvynės namų gyventojams gerokai sumažėja būtinybė kažkur išeiti. Paramą teikia "Maisto bankas", tad didžiąja dalimi maistu gyventojai yra aprūpinti. Atsiradus netikėtų poreikių, socialiniai darbuotojai pasirūpina, kad patiems gyventojams nereikėtų be reikalo vaikštinėti.

"Maloniai nustebino gyventojų pareigingumas bendrose patalpose dėvėti kaukes. Be kaukių būna tik savo kambaryje, – gyventojus pagyrė vadovė. – Žmonės laikosi taisyklių, nes, priešingu atveju, kiltų grėsmė prarasti tai, ką turi."

Kiekvieną dieną kiekvienam nakvynės namų gyventojui matuojama temperatūra, išduodamos apsaugos priemonės.

"Sakyčiau, moterys gal net labiau buvo pasišiaušusios prieš karantino sąlygas nei vyrai. Ir iki šiol vis kartais tenka pasipykti. Joms vis reikia eiti ir eiti. Visos garbingo amžiaus, jau perkopusios 60, tačiau joms daugybė reikalų", – anot N.Gudėnaitės, septyniolika moterų gyvena nakvynės namuose Partizanų gatvėje.

Likimo vingiai

"Visi turbūt žino, kad šie žmonės pripratę būti laisvi, nepriklausomi. Jie eina, kruta, regis, neturi darbo, bet jie visą laiką užimti kažkur, kažkuo", – gyventojų išskirtiniais bruožais dalijosi vadovė.

O ir aplinkybės, atvedusios juos į nakvynės namus, skirtingos. Vieniems tai – gyvenimo krizė, jie turi darbus, bet liko be pastogės. Kitų gyventojų toks gyvenimo būdas – 20 metų gyvena gatvėje.

Visi turbūt žino, kad šie žmonės pripratę būti laisvi, nepriklausomi. Jie eina, kruta, regis, neturi darbo, bet jie visą laiką užimti kažkur, kažkuo.

"Juos labai sunku ištraukti iš tos gatvės. Jie mėgaujasi tuo, kad taip gyvena. Dar kiti turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, viską praradę – šeimas, namus, darbus, tai dar kitoks kontingentas. Dar kiti – grįžę iš įkalinimo įstaigų. Tokios pagrindinės penkios grupės žmonių, su kuriais net skirtingai bendrauti tenka", – apie gyventojų likimo vingius pasakojo N.Gudėnaitė.

Laikino apgyvendinimo skyriaus darbuotojams tenka gerokai pasistengti dėl tvarkos palaikymo, vidaus taisyklių, elementarių socialinių įgūdžių ugdymo. Tenka ne kartą priminti, kad tvarkytis savo buitį, aplinką, kuria naudojasi, turi patys.

Nakvynės namų gyventojai pasirašo sutikimą, kad, grįžus į namus, jų krepšiai bus patikrinti. Priežastis labai paprasta – alkoholio čia nevalia vartoti. Po administracijos darbo valandų kontrolę į savo rankas perima apsaugos tarnyba.

Savivaldybės rūpesčiu renovuojamas vienas iš nakvynės namų pastatų taps modernus, su įrengtu liftu neįgaliesiems, mat dalis benamių turi didelių rūpesčių dėl kojų, dažnas nušalęs ir sunkiai vaikšto, kitiems galūnės dėl nušalimo amputuotos.

Laikino apgyvendinimo skyriaus vadovė N.Gudėnaitė įsitikinusi, kad gražioje, švarioje aplinkoje žmogus ir pats nori būti gražesnis, švaresnis, geresnis.