Pagaliau ir Kaune

Šalies teismų duris kasdien varsto šimtai žmonių. Vienų pečius slegia skolų naštos, kitų – ant plauko pakibusios santuokos ir atžalų išlaikymas, trečių – niekinės dovanojimo sutartys ar stambaus masto aferos.

Nepaisant tikėjimo Temide ir jos įvykdytu teisingumu, emocijos, kurios aplanko teismuose būna ne pačios maloniausios: baimė ar net panika, nežinojimas, kaip elgtis prie kabineto durų ar posėdžių salėse, o neretai ir konfliktai tarp bylų šalių.

Šiaulių apygardos ir apylinkės teismai daugiau nei prieš metus rado būdą, kaip suvaldyti panašias situacijas – nuo 2015 m. rugsėjo įsileido savanorius, kurie ne tik gerokai palengvino teismų darbą, bet ir paspartino bylų nagrinėjimą. Netrukus šiuo pavyzdžiu pasekė dar penki šalies teismai Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Besibaigiant 2016-iesiems, naujovė pasiekė ir Kauną. Lapkričio 28 d. apylinkės teisme pagalbą liudytojams ir nukentėjusiesiems ėmė teikti būrys savanorių.

"Pirmiausia pradėkime nuo apibrėžimo, kas yra teismų savanoris, – plačiau apie naująjį darinį pasakojo Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius. – Kalbant paprastai, savanorio misija yra paremti bylininkui petį: padėti jam įveikti teismo proceso jaudulį, susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje, teikti moralinę paramą užtikrinant saugią liudijimo aplinką."

D.Kantaravičius įsitikinęs, kad kiekvienam žmogui teisme labai svarbu jaustis saugiai ir patogiai, todėl savanorių misija – ne tik pasminga, bet ir reikalinga funkcija.

Tarsi gyvos nuorodos

"Dažnai mes juos vadiname gyvomis nuorodomis", – su globėjiška šypsena apie savanorius kalbėjo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaida Bytautė.

Iš dvidešimties, dar rudenį pareiškusiųjų norą įsilieti į teismų savanorių gretas, įvertinusi gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir pokalbius, V.Bytautė kartu su Kauno apygardos teismo psichologe ir raštinės vedėja atrinko dvylika jaunuolių.

"Liko vienuolika. Kristina atėjo kaip savanorė, tačiau jau netrukus pradėjo čia dirbti", – ranka į stalelį, esantį centrinio įėjimo dešinėje, mostelėjo V.Bytautė. Kitoje pusėje įėjimo – kairėje, tarsi stygos stovėjo trys merginos ir kostiumuotas vaikinas. Tiesa, įprastinėmis dienomis prie pagrindinio įėjimo durų sutiksite dvigubai mažesnes savanorių pajėgas. Jaunuoliai budi pamainomis: pirmoji ateina 8 val. ryto, antroji juos keičia laikrodžiui mušant vidudienį. Kiekvienas savanoris teisme budi bent kartą per savaitę.

"Subūrėme nuostabią komandą. Dauguma savanorių – būsimieji teisininkai: pareigingi, atsakingi ir smalsūs, – pirmininko padėjėja pabrėžė, kad teisės studijos nebuvo lemiamas faktorius, greičiau – atsitiktinumas. – Studentams tai puiki galimybė teismų virtuvę pažinti patiems, o ne iš kieno nors pasakojimų."

Dauguma savanorių – būsimieji teisininkai: pareigingi, atsakingi ir smalsūs.

Laukė ir tikėjo

"Tai neįkainojama galimybė, o įgyta patirtis – geriausias atlygis", – V.Bytautei pritarė savanorė Greta Kučiauskaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto trečiakursė – viena iš būrio  entuziastų, daugiau nei mėnesį turinti savanorio skiriamąjį ženklą. Apsispręsti įsitraukti į šią veiklą jai esą nebuvo sunku. Pavydžiai stebėjusi bendraminčių darbą kituose šalies teismuose, dvidešimt vienų kaunietė su nekantrumu laukė, kada savanorių tarnyba savo veiklą pradės jos gimtajame mieste.

"Ar vyliausi būti atrinkta? Pasakysiu, taip – tikėjau savo jėgomis, antraip, koks tikslas bandyti?" – vidine jėga trykšte tryško simpatiška ilgaplaukė.

Pranešimus internete akylai sekė ir VDU Teisės fakulteto pirmakursė Beata Zasimovskytė. Jau kurį laiką savanoriavusi vienoje gyvūnų prieglaudoje, dvidešimt dvejų mergina save troško įprasminti dar vienoje veikloje, naudingoje žmonėms.

"Labai dažnai jauni žmonės savanorystę renkasi kaip būdą išmėginti save. Mus žavėjo mintis, kad būdami savanoriais galėsime padėti kitiems ir jaustis naudingi", – pirmosioms pašnekovėms antrino Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto antrakursiai Jūratė Kymantaitė ir Karolis Stadalnykas.

Geriausia praktika

Kelias dienas skyrę Nacionalinės teismų administracijos kursams, dvi savaites savanoriai jaukinosi teismo sienas, o įpusėjus gruodžiui, rimtai kibo į darbus.

"Iki tol kaip administratorės daugiau sėdėjome prie stalelio, o dabar nemažai vaikštome koridoriais. Turime užvedę ir specialų žurnalą", – į storą registrų knygą kompiuterio pašonėje baksnojo G.Kučiauskaitė. Savanoryste besimėgaujanti studentė neslėpė, kad vienintelis tokios veiklos sunkumas – nuspėti į teismą atvykusio žmogaus reakciją ir jo nuotaikas. Tiesa, konfliktinių situacijų savanoriams kol kas neteko patirti.

"Vieni pagalbos mandagiai atsisako, o tie, kurie teisme jau ne pirmą kartą, atsako ir be mūsų viską žinantys", – lenkdama pirštus, J.Kymantaitė tokius atvejus skaičiavo vienetais. Dažniausiai jai esą pavyksta prakalbinti net pačius didžiausius surūgėlius. Svarbiausia žinoti, ko ir kada klausti.

"Žmonės nelieka abejingi, kai jų pasiteirauji apie mėgstamą knygą, vaikus ar anūkus, hobį. Kartais jie tiek atsiveria, kad pakanka klausyti ir tik linksėti galvą", – šyptelėjo būsimoji teisininkė. Prieš didžiąsias metų šventes iš Šakių kilusi mergina kartu su G.Kučiauskaite sugalvojo dar vieną būdą, kaip suminkštinti žmonių širdis. Auksarankės iš servetėlių išlankstė šimtus angelų, kuriuos dalijo visiems klibinantiems teismo durų rankeną.

"Viena moteris gavusi tokią dovaną net pravirko", – nuoširdžias pusamžės kaunietės ašaras prisiminė J.Kymantaitė.

Santykių ribos

Pirmosiomis savaitėmis nerimavęs, ar sugebės atsakyti į visus pagalbos prašančių proceso dalyvių klausimus, K.Stadalnykas iki šio negali pamiršti vyro, kuriam keblioje turto dovanojimo istorijoje padėjo sudėlioti visus taškus.

"Iškart pasakiau, kad neatlieku konsultacijų teisiniais klausimais – to teismo savanoris negali daryti, tačiau padėjau surasti visus reikalingus kontaktinius duomenis ir adresus. Žmogus net planą susidarė, o teismo pastatą paliko plačiai šypsodamasis", – savo, kaip ir visos savanorių tarnybos, nauda neabejojo dvidešimtmetis trakiškis.

Ištiesta pagalbos ranka už savo atžalos gerovę kovojančiai ir teismo salių slenksčius ne pirmą kartą minančiai mamai, džiaugė ir B.Zasimovskytė.

"Ar nesugeriame žmonių emocijų? Būna visko, tačiau mokymų metu mums buvo aiškinta, kad pagrindinė savanorių funkcija – teikti informaciją. Taip, emocinės paramos reikia ir nukentėjusiesiems, ir liudytojams, tačiau mes negalime perimti psichologo funkcijos", – ribas brėžė būsimoji teisininkė.

Kaip gauti savanorio paramą Kauno apylinkės teisme?

Atvykę į teismą savanorius atpažinsite iš jų nešiojamo specialaus ženklelio su užrašu "Savanoris".

Dėl susitikimo su teismo savanoriu galima susitarti iš anksto, paskambinus į teisme veikiančią Savanorių tarnybą telefonu (8 37) 466 214.