Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai baigė Kauno tvirtovei priklausančių fortų žvalgybą. Sprogmenimis gali būti užteršti I, II ir III fortai, tačiau kol jie apaugę žolėmis ir krūmais, užversti šiukšlėmis, išminavimo darbai neįmanomi.

Šį kartą žvalgant Kauno tvirtovės fortus standartinių sprogmenų nebuvo aptikta. Specialistai padarė išvadą, kad I pasaulinio karo metais tiesioginiuose koviniuose veiksmuose dalyvavo tik pietvakarinis Kauno tvirtovės sektorius: I, II ir III fortai bei tarpinės artilerijos baterijos. Remdamiesi šiuo faktu kariškiai spėja, kad minėtų trijų fortų prieigos ir plotai tarp fortų gali būti užteršti artilerijos šaudmenimis, likusiais po tvirtovės artilerinio apšaudymo ir šturmo. Kiti fortai intensyviuose koviniuose veiksmuose nedalyvavo, todėl mažai tikėtina, kad ten gali būti I pasaulinio karo sprogmenų.

Nepatvirtintais duomenimis, V forte II pasaulinio karo pradžioje buvo sandėliuojama karinė amunicija. 1941 m. atsitraukiant sovietų kariuomenei, dalis amunicijos buvo sunaikinta, sprogdinant ją forto sandėliuose ir centriniame tunelyje.

Žvalgybos metu nustatyta, kad tik VII ir IX fortai turi šeimininkus ir yra prižiūrimi. Kiti fortai yra apleisti, apaugę augmenija, užteršti buitinėmis šiukšlėmis ir apsemti vandens.

1998-1999 m. IV forte buvo atliekami forto valymo ir ištisinio išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, darbai sustojo. Praėjus dešimtmečiui, darbų rezultatai ir efektas matomi tik minimaliai. Išminuotojų teigimu, informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas buvo prarasta.

Inžinerijos bataliono išminuotojai žada prisidėti organizuojant fortų tvarkymo darbus, tačiau patys nesiims jų tvarkyti. „Kariuomenė negali būti naudojama šiukšlynams tvarkyti. Mes eikvotume savo resusrus, o tai – pinigų išmetimas į balą sunkiu Lietuvai metu. Jeigu nėra, kas fortus prižiūri, vėl būtų tas pats“, – aiškino Inžinerijos bataliono Standartinių sprogmenų neutralizavimo karininkas kpt. Nerijus Alekna. Anot jo, jei saivaldybė rastų, kas sutvarkytų apleistus fortus, išminuotojai imtųsi išminavimo darbų.

„Greito rezultato nebus, nes trūksta lėšų“, - apgailestavo darbo grupei „Kauno tvirtovės objektų pritaikymas visuomenės poreikiams programai parengti“ vadovaujantis vicemeras Rimantas Mikaitis. Anot jo, VII forto tvarkymu turi rūpintis savininkai. Šis fortas šiemet privatizuotas. Specialistai rekomendavo numatyti lėšas fortams tvarkyti miesto biudžete, tačiau kol kas lėšų nėra.

Miesto savivaldybė yra gavusi Valstybės turto fondo raštą, kad VI fortas bus perduotas savivaldybei. „Kai sutvarkysime visus dokumentus, šis fortas taps prioritetu, ir tvarkymo darbai pajudės. Išminuotojai žada skirti specialistus, kurie stebėtų fortų tvarkymą ir, reikalui esant, suteiktų pagalbą“, - aiškino R.Mikaitis.

Kitų fortų likimas kol kas lieka nežinioje.  Iš devynių fortų Valstybės turto fondui priklauso keturi, du fortai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, IX fortą patikėjimo teise valdo Kauno IX forto muziejus. I ir III fortas yra Kauno rajono teritorijoje.