Pereiti į pagrindinį turinį

Nustėro dėl vaizdingame miške iškirstų medžių: kuo nusikalto tas dviejų sprindžių ąžuoliukas?

2022-05-05 09:00

Po Dubravos mišką vaikštinėjantys kauniečiai nustėro pamatę plynus kirtimus. Pasak lankytojų, prieš kelias savaites čia dar buvo medžių masyvas, šalia augo ir ąžuoliukas, o dabar – nykuma.

Šokas: kauniečiai piktinosi, kad medžiai buvo kertami sugrįžus paukščiams. Šokas: kauniečiai piktinosi, kad medžiai buvo kertami sugrįžus paukščiams. Šokas: kauniečiai piktinosi, kad medžiai buvo kertami sugrįžus paukščiams. Šokas: kauniečiai piktinosi, kad medžiai buvo kertami sugrįžus paukščiams.

Vaizdas pribloškė

Buvęs Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo emocijomis po apsilankymo Dubravos miške. Išvystas vaizdas jį tiesiog pribloškė, nes gerai pažįstamus takus, vedančius per mišką, pakeitė plyni kirtimai.

„Kuo nusikalto tas dviejų sprindžių ąžuoliukas? Tai miškas, esantis už poros kilometrų nuo Kauno ribos. Čia turėtų būti miesto plaučiai. Apsilankai, kai nori pakvėpuoti grynu oru, o tik susigadini nuotaiką“, – piktinosi G.Žukauskas.

Kaunietis pasidalijo ir nuotraukomis, kuriose matyti, kad didžiuliame plote teliko įvairaus storio kelmai, kiek tolėliau sukrauta mediena, paruošta išvežti. Matyti, kad į kai kuriuos medžius buvo įkelti inkilai, – dabar jie palikti gulėti ant žemės.

Tai miškas, esantis už poros kilometrų nuo Kauno ribos. Čia turėtų būti miesto plaučiai.

„Kauno dienai“ politikas pasakojo, kad Dubravos miškas buvo vienas mėgstamiausių, į kurį nuolat atvykdavo su šeima. Netoli iškirstos vietos yra Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas, gražiai sutvarkyta poilsiavietė „Girios šauksmas“, tad miškas nuolat lankomas žmonių.

„Kiek toliau buvo atsodintas miškas, o dabar čia taip paršiškai padaryta. Didelį plotą iškirto. Neliko nei sausuolių, nei didelių medžių. Prie krašto augo ir niekam netrukdė ąžuoliukas. Šiame miške nuolat sutinkame vaikščiojančių šeimų. Tokias vietas reikia saugoti. Aišku, mišką reikia kažkiek valyti, bet ne taip agresyviai viską iškirsti. Patyrėme šoką“, – emocijas liejo G.Žukauskas.

Netinkamas laikas kirsti?

G.Žukauskas „Kauno dienai“ pasakojo, kad į Dubravos mišką buvo užsukęs ir maždaug prieš tris savaites, bet tada medžiai dar augo. Vyras suabejojo, ar tikrai šiuo metu galima liesti medžius, nes jau sugrįžę ir pradėję sukti lizdus nemažai paukščių.

„Prieš tris savaites dar nebuvo nė vieno medžio iškirsta, o dabar neliko didelio jų ploto. Man atrodo, kad nuo vasario ar kovo negalima kirsti medžių, reikėtų pasitikslinti laiką. Juk jau kai kurie paukščiai pradeda lizdus sukti, lapai sprogsta“, – stebėjosi kaunietis.

Šokas: kauniečiai piktinosi, kad medžiai buvo kertami sugrįžus paukščiams. (Gedimino Žukausko asmeninio archyvo nuotr.)

Privačių miškų savininkų asociacija skelbia, kad Miško kirtimų taisyklėse nurodoma, kad nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami pagrindiniai kirtimai II grupės miškuose, saugomų teritorijų III grupės miškuose ir nacionalinių parkų IV grupės miškuose.

„Visus metus pagrindiniai miško kirtimai draudžiami zonoje aplink retųjų paukščių lizdavietes Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu. Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d., išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos žalios eglių vėjavartos, vėjalaužos ir labai pažeisti medžiai, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, taip pat visų rūšių medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai“, – aiškinama asociacijos internetiniame puslapyje.

Miškininkų aiškinimai

Dėl iškirsto Dubravos miško „Kauno diena“ kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją (VMU) ir paprašė pakomentuoti, kodėl reikėjo pašalinti medžius, kas bus daroma toliau.

Miškininkai nurodė, kad kirtimai vykdyti valstybinėje miško žemėje, Vaišvydavos girininkijoje. Leidimą esą išdavė Valstybinė miškų tarnyba.

„Dubravos regioniniame padalinyje, Vaišvydavos girininkijoje, šiuo metu vykdomi atrankiniai sanitariniai ir plyni sanitariniai kirtimai. Nurodytoje teritorijoje 0,4 ha plote iškirsta daugiausia eglinio tipografo pažeistų eglių ir vėjavartos bei vėjalaužos iš viso 98 vnt. Kenkėjų ir vėjo pažeistų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas sustabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau pažeistus medžius. Laiku neatlikus sanitarinių miško kirtimų ir nepašalinus pažeistų medžių, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių“, – komentavo VMU atstovai ir pridūrė, kad iškirsta pagal visus reikalavimus.

Išveš: nupjauti medžiai sukrauti į krūvas. (Gedimino Žukausko asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak miškininkų, Dubravos miškas nepatenka į saugomų teritorijų sąrašą, todėl jam esą netaikomi minėti apribojimai dėl kirtimų laiko. „Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant LR aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones. Šiuo atveju daugiausia pašalinta kenkėjų pažeistų medžių, taip stabdant jų plitimą ir naujų kenkėjų židinių susidarymą“, – nurodė specialistai.

Pasak urėdijos atstovų, iškirstas plotas bus paruoštas atželdinti. Čia numatoma pasodinti eglių ir ąžuolų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų