Simbolinis medelis

G.Andziukevičius dirbti tuometėje Dainavos poliklinikoje (dabar Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje – red. past.) pradėjo 1994-ais metais. Minint poliklinikos 35-metį, kaip tik per tuomečio vadovo gimtadienį, buvo pasodintas ąžuoliukas. Dabar prie jo atsirado ir pagerbimo lentelė, skirta atminti G.Andziukevičių ir visus jos darbus, kuriuos jis padarė dėl poliklinikos ir miesto pacientų.

Pasodintas medelis jau gerokai ūgtelėjęs, netrukus vėl išsprogs lapai ir jis sužaliuos. Ąžuoliukas tapo simboliu, pratęsusiu pernai anapilin išėjusio G.Andziukevičiaus gyvenimą. Buvusio Dainavos poliklinikos vadovo artimieji tikino, kad jam visada rūpėjo gyvybė, o pasodintas medis reiškė kur kas daugiau, nei pavėsį karštą vasaros dieną.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Giedriui medis suteikė stiprybės padėti kenčiančiam žmogui ir išlikti neabejingu. Ąžuolyne jis ne vieną medį yra pasodinęs“, – kalbėjo Danutė Andziukevičienė, buvusio Dainavos poliklinikos vadovo mama.

Anuometė spauda rašė, kad ąžuoliuko sodinimo akcijoje dalyvavo tiek miesto vadovai, tiek Seimo nariai. Tada minint Dainavos poliklinikos 35 metų sukaktį linkėta ir toliau skleisti šviesą bei padėti žmonėms. Panašu, kad linkėjimai išsipildė, mat G.Andziukevičius sudėliojo tvirtus poliklinikos pamatus ir dabar, kai vadovauja jau kiti, darbai yra tęsiami ir žmonės turi, į ką atsiremti.

Giedrius Anzdiukevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

Šeima ir poliklinika

Paklausus, kaip G.Andziukevičių mena jo šeimos nariai, jie vieningai tikino, kad jam visada rūpėjo poliklinikos reikalai, todėl dažnai ir prie pietų stalo būdavo ieškoma spendimų, kaip patobulinti poliklinikos darbą.

Giedriui medis suteikė stiprybės padėti kenčiančiam žmogui ir išlikti neabejingu.

„Juokdavausi, kad daugelį metų gyvename trise: jis, aš ir poliklinika. Jis buvo tikras projektų iniciatorius, kūrybinis variklis. Turėjo veiklų ne tik poliklinikoje, bet ir gyvenime, buvo klubų narys. Turėjome kaimyną prof. Algirdą Avižienį, tai su juo Giedrius laisvalaikiu spręsdavo poliklinikos klausimus. Viena tokių idėjų – priminti žmonėms apie profilaktines programas. Vėliau tokias programas vykdė ir Ligonių kasos. Kadangi jis buvo kardiologas, sakydavo, kad klinikose gali padėti vos keliems žmonėms, o poliklinikoje – daugeliui“, – kalbėjo Giedriaus žmona Eglė Andziukevičienė.

Dukra taip pat pasakojo, kad didieji poliklinikos pokyčiai vyko tuomet, kai jau buvo paauglė, tad tada per daug nesureikšmindavo tėvelio idėjų. Tačiau suaugus ir pradėjus savo karjerą, iš įvairių žmonių ją pasiekdavo šilti žodžiai ir pagyrimai, kad G.Andziukevičius padarė nemažai proveržių, padėjusių daugeliui žmonių sustiprinti sveikatą, gauti reikiamą priežiūrą bei taip pagerinti gyvenimo kokybę.

Giedrius Anzdiukevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

„Tėtis daug pasakodavo apie polikliniką. Jis pradėjo dirbti su paaugliais, teikė pagalbą jaunimui. Jis tikrai domėjosi paauglių sveikata. Buvo labai svarbu, kad jis leido net neužsiregistravusiems jaunuoliams ateiti ir gauti psichologo konsultacijas. Tuomet Kaune tokių dalykų nebuvo. Man labai gražu, kad jis dirbo daugiau, nei jam priklausė. Aš jį visada prisiminsiu kaip veiklų, geranorišką, padedantį žmonėms, besirūpinantį kitų sveikata“, – pasisakė dukra Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė.

Šilti kolegų žodžiai

Ilgamečiai Dainavos poliklinikos darbuotojai kalbėjo, kad G.Andziukevičius visada ieškodavo būdų, kaip pagerinti paslaugų kokybę, kaip atidaryti trūkstamus skyrius ir dar labiau padėti žmonėms. Dabartiniai vadovai tikino, kad buvo padaryta daug ir perėmus poliklinikos vadžias viskas labai tvirtai stovėjo.

„Man su daktaru Andziukevičiumi nepavyko susitikti, mes prasilenkėme, tačiau apie jį aš sprendžiu pagal paliktus ryškius pėdsakus, nes ši poliklinika buvo geriausiai sutvarkyta iš tų, kurias mes vėliau sujungėme. Radau polikliniką, kurioje labai stipriai sudėlioti finansai. Pagrindinis likęs pėdsakas – žmonės, kuriuos daktaras sukvietė ir išlaikė. Jis poliklinikai vadovo daugiau nei 20 metų, tad jo indėlis tikrai labai didelis“, – pažymėjo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Giedrius Anzdiukevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

„Aš čia slaugytoja dirbu jau 35 metus. Kai daktarą paskyrė, jam buvo labai sunku, nes čia buvo daug problemų, bet jis susitvarkė. Poliklinikoje įkūrė kardiologijos dienos stacionarą, kuris sėkmingai veikė ne vienerius metus. G.Andziukevičius stengėsi dėl darbuotojų ir žmonių. Galima minėti tik geru žodžiu, nes jis buvo paprastas, nuoširdus ir žmogiškas“, – antrino slaugytoja Danutė Porvaneckienė.

G.Andziukevičiaus nuveiktų darbų sąrašas labai ilgas ir prasmingas. Jis ne tik rūpinosi poliklinikos buitimi, remontavo kabinetus, diegė jose pažangią medicinos įrangą, tačiau ir ieškojo būdų, kaip nuolat gerinti žmonių sveikatą ir jiems suteikti vis kokybiškesnes paslaugas. Buvęs poliklinikos vadovas rūpinosi ir emocine bei psichologine žmonių būsena, gilinosi į jų problemas, todėl aktyviai dalyvavo krizę išgyvenančių žmonių psichologinės būsenos gerinimo programose, vykdė įvairias socialines programas.

G.Andziukevičiaus pastangomis poliklinikos registratūroje, siekiant sumažinti eiles, įrengta moderni elektroninė eilių reguliavimo sistema, įdiegta ir visoje įstaigoje naudojama išankstinė pacientų registravimo sistema. Taip pat įrengtas atskiras skambučių centras bei skambučių centrą aptarnaujanti moderni tel. stotis. Ir tuo indėlis į kauniečių gerovę tikrai nesibaigė. Sąrašą būtų galima tęsti įvairiomis programomis bei idėjomis, tačiau geriausiai apie nuveiktus darbus žino pacientai bei kartu dirbę kolegos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Darbai bei idėjos neliko nepastebėtos ir valdžios atstovų. Štai 2010 metais LR sveikatos apsaugos ministerija suteikė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą bei apdovanojo nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu. Tais pačiais metais G.Andziukevičiui skirta ir miesto mero padėka.