Įvardyti džiaugsmai ir rūpesčiai
„O dėkoti tikrai yra už ką. Ir ne vien už tai, kad mylite žemę ir mus maitinate, – sveikinimo kalboje pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Esate bendruomenių lyderiai, be kurių sunku įsivaizduoti vietos savivaldą. Stebina ir kartu džiugina jūsų darbštumas, nesavanaudiškumas, ištikimybė savo kraštui, gražių tradicijų puoselėjimas.“
Savivaldybės duomenimis, Kauno rajono žemdirbių šeimą šiuo metu sudaro 2 133 registruoti ūkiai. Beveik 64 proc. jų užsiima augalininkyste, 10 proc. – gyvulininkyste, o 26 proc. yra mišrūs. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad apie 18 proc. šios bendruomenės sudaro jaunieji ūkininkai. Augantis registruotų ūkių skaičius atsispindi ir šventiniame renginyje – susirenka tiek žemdirbių, kad Raudondvario dvaro menų inkubatorius braška per visas siūles.
„Žinoma, jūsų gyvenime netrūksta ir iššūkių. Gegužę buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl šalnų, rugpjūtį – dėl lietaus padarinių. Šalnos pažeidė daugiau nei 321 ha uogynų ir sodų, o savivaldybės specialistai fiksavo padarytą žalą 23 ūkiams. Žinau, kad nuo krušos nukentėjo Dirmeikių ūkis. Į jūsų derlių kėsinasi elniniai žvėrys: šiemet nustatyta 17 atvejų, o sunaikintas pasėlių plotas siekia beveik 46 ha. Vilkai papjovė tris avis. Jau antrus metus Vandžiogalos, Babtų, Domeikavos seniūnijose klaidžioja stumbrai. Šiemet jų padaryta žala siekia beveik 62 tūkst. eurų, kai pernai buvo beveik 70 tūkst. eurų“, – problemas, su kuriomis susiduria pakaunės žemdirbiai, vardijo V. Makūnas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius šiuos ūkinius metus pavadino „ūkininkų Dakaro raliu su gamta“. „Buvo visko, bet kai reikėjo rinkti derlių, nugalėjo ūkininkai“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pasidžiaugė, kad šio krašto žemdirbių bendruomenė labai įvairi. „Turime ir pačių didžiausių ūkininkų Lietuvoje, ir pačių mažiausių, tačiau labai produktyvių ir kuriančių puikius produktus. Svarbu ir tai, kad ūkininkai labai daug dėmesio skiria inovacijoms būtent Kauno rajone gimsta daug pozityvių naujienų Lietuvai. Kauno rajonas kol kas yra vienintelis šalyje turintis Melioracijos fondą. Eiti bendrystės keliu su savivaldybe tikrai yra teisingas kelias“, – pabrėžė M. Maciulevičius.
Daugiau nei trisdešimties metų tradiciją turinčioje šventėje netrūksta padėkų, smagių dainų ir šokių, tačiau svarbiausiu akcentu išlieka konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų paskelbimas ir įvardijimas, kam ūkiniais metais sekėsi labiausiai.
Nugalėtojus vienija tvarumas
Pirmoji konkurso „Metų ūkis“ vieta komisijos sprendimu šiemet pripažinta Audriaus Banionio ūkiui. Šio Margininkų k. (Taurakiemio sen.) ūkininko verslo koncepcija – nuoseklus procesas nuo lauko iki stalo. Audrius siekia tvarumo – 80–90 proc. pašarų, kuriems paįvairinti sėja linų, užsiaugina ir pasigamina pats. Jais šeria galvijus, jų pieną ir mėsą perdirba vietoje, produktais prekiauja mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose ir parduoda mažmeninės prekybos tinklams. Iš daugiašalio ūkio ant vartotojų stalo taip pat keliauja duonos ir konditerijos gaminiai, kiaušiniai, medus, rapsų, sėmenų ir kanapių aliejus, įvairių vaismedžių sodo derlius.
A. Banionis – aktyvus bendruomenės narys, įvairių renginių rėmėjas ir iniciatorius. Nuo 2023 m. vadovauja asociacijai „Bendruomenė Margininkų kraštas“, kuri vienija ir įtraukia į bendrą veiklą Margininkų krašto žmones.
„Mums kiekvieni metai vis geresni, o šie – turtingi visomis prasmėmis, nes patys tobulėjame. Mums nereikia didžiulių pasiekimų finansine prasme, o 2025-ieji gražūs moraline prasme. Netrūko ir naujovių: pasodinome 6 ha kriaušių sodą, atsirado broilerių ferma ir daug kitų dalykų, kurie mums teikia malonumą. Vaikštome žeme, neskraidome, nenorime juokinti Dievo, bet plėtros planų turime ir kitiems metams“, – šypsojosi A. Banionis.
Augantis registruotų ūkių skaičius atsispindi ir šventiniame renginyje – susirenka tiek žemdirbių, kad Raudondvario dvaro menų inkubatorius braška per visas siūles.
I vietos laimėtojo ūkis yra stambus – daugiau nei 1 600 ha, o II – nykštukinis, vos daugiau nei vieno hektaro. Tokiame plote Besmerčių k. (Čekiškės sen.) Indrė ir Tadas Subačiai, ūkininkaujantys per 10 metų, augina Šiaurės kiviais vadinamas aktinidijas. Ūkyje dirba visa šeima: Indrė rūpinasi augalų tręšimu ir būklės stebėjimu, Tadas prižiūri augalus, derlių rinkti jau padeda vyresnysis sūnus.
Ūkininkavimo pradžia buvo grįsta moksliniu domėjimusi: studijuodamas ir rašydamas mokslinį darbą apie aktinidijas, T. Subačius įgijo žinių, kurias panaudojo praktikoje. Komisijos vertinimu, II vietos nugalėtojų ūkis – tvarus, nuosekliai besivystantis, inovatyvus ir išties išskirtinis.
Tvari žemdirbystė propaguojama ir Kunauskų, kuriems šiemet atiteko III vieta, šeimos ūkyje. Ilgametis ūkis Mitkūnų k. (Ringaudų sen.) – šviežių daržovių, kurios parduodamos kioskelyje, šaltinis vietos bendruomenei. Kunauskai kopūstus, bulves ir kitas daržoves augina be perteklinių chemikalų, estetiško ir tvarkingo ūkio produktai – kokybiški, švieži ir skanūs.
Metų jaunuoju ūkininku šiemet tituluotas žinomo pakaunės ūkininko Jono Žotkevičiaus anūkas Arnoldas Paleckis iš Padubysio k. (Vilkijos apylinkių sen.), KRŪS tarybos narys, aktyvus vietos bendruomenės narys.
„Vaikystėje vasaras leisdavau pas senelį, augdamas po truputėlį pradėjau jam padėti. Taip atsirado trauka žemės ūkiui, todėl, baigęs vidurinę mokyklą, studijoms pasirinkau agronomiją ir jas baigęs tęsiu senelio darbus. Dirbame apie 660 ha, esame augalininkystės ūkis. Metai eina, bet senelis vis dar nenori paleisti vadžių, jam vis dar gera darbuotis. Manau, seneliui smagu, kad dirbu ir aš, stengiuosi iš jo perimti kuo daugiau pareigų“, – „Kauno dienai“ sakė A. Paleckis.
Ūkių įvairovė
Už pienininkystės ūkio puoselėjimą pagerbti Nerijus ir Jonas Lapinskai iš Voškonių k., Domeikavos sen.). Ūkyje naudojama moderni robotizuota melžimo įranga, įrengtos saulės elektrinės. J. Lapinskas 2018 m. buvo apdovanotas už pagalbą seniūnijoms, bendruomenėms, o 2002 m. konkurse „Metų ūkis“ jam pripažinta I vieta.
Išskirtinio komisijos dėmesio už šeimos ūkio tradicijų puoselėjimą sulaukė ir aktyvus KRŪS tarybos bei vietos bendruomenės narys Arūnas Pakalnis. Jis 101,3 ha plote Liučiūnų k. (Čekiškės sen.) augina grūdines kultūras, naudoja modernią techniką, propaguoja gamtą tausojantį ūkininkavimą.
Tadui Mažeikai iš Pagirių k. (Garliavos apylinkių sen.) ant scenos dešinė spausta už tvaraus maisto kelio nuo lauko iki stalo plėtojimą. Jaunasis ūkininkas 4,26 ha augina kopūstines daržoves, braškes, avietes ir parduoda tiesiai vartotojams. Komisijai įspūdį paliko pavyzdingai tvarkomas ūkis ir nauja technika.
Uogas parduoda ūkyje arba išvežioja klientams į namus ir Gintaras Kikas iš Armaniškių k. (Alšėnų sen.). Jis apdovanotas už netradicinių augalų – šilkmedžių ir medlievų – auginimą, mokslo taikymą ūkininkavimo praktikoje. G. Kiko ūkis tėra 1,76 ha, jame Gintaras bando įvairias veisles auginti Lietuvos sąlygomis.
Babtiškių triumfas
Už atsidavimą gėlininkystei ir reikšmingą indėlį į mokslą dėkota Lionei ir Pauliui Ciplijauskams iš Babtų. Kolekcionuoti įvairių veislių kardelius ir užsiimti jų selekcija jie pradėjo prieš 52 metus, o 1993-asiais, įsigiję sukauptą kardelių kolekciją bei selekcinę medžiagą iš Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, tęsė selekcinį darbą privačiame ūkyje. Į tarptautinį registrą 1993–2006 m. įtraukta 18 ūkininkų sukurtų kardelių veislių, jų yra įsigiję Vilniaus universiteto ir VDU botanikos sodai. JAV gėlininkams P. Ciplijausko sukurtas veisles tiekė Gary’o Adamso firma „Pleasant Valey Glads and Dahlias“. Ji veislę ‘Paparčio žiedas’ įvertino kaip vieną geriausių Europoje sukurtų kardelių veislių.
Ciplijauskai yra sukaupę vertingų krokų, narcizų, sniegžydrių, žydrių, tulpių, vilkdalgių, kardelių, jurginų, dekoratyvinių saulėgrąžų ir bijūnų veislių kolekcijų ir pastariesiems šiuo metu skiria daugiausia dėmesio.
Dar vieni babtiškiai – Danutė ir Vytautas Manarkai – pagerbti už atsidavimą sodininkystei, kuriant sveikus ir derlingus sodus. 1988 m. veiklą pradėję Manarkai sukaupė ne tik didelę teorinę ir praktinę patirtį, bet ir gausią sodo augalų kolekciją. Joje – 240 veislių vaismedžių, vaiskrūmių ir kitų sodo augalų. Gausiausia – 88 veislės – yra obelų kolekcija, toliau rikiuojasi trešnių (46), slyvų (42), kriaušių (22), vyšnių (18), persikų (17) veislių bei abrikosų (7) kolekcijos.
Be to, Manarkai augina nektarinus, turi slyvos ir abrikoso hibridą, vyšnią-trešnę, daugina juoduosius šilkmedžius, riešutmedžius, lazdynus, avietes, serbentus. Visa tai leidžia ne tik gerai pažinti įvairių augalų savybes, bet ir atrinkti pačius geriausius tolimesniam dauginimui, o pirkėjams pasiūlyti pačias perspektyviausias ir geriausias veisles.
Kiekvienais metais babtiškiai išaugina daugiau kaip 100 veislių sodinukų asortimentą. Medelyną nuolat kontroliuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba. Augalai yra sveiki, jiems reguliariai atliekami fitosanitariniai tyrimai.
Naujausi komentarai