Kaimynai pastebėjo, kad pastatas pradėtas ardyti. Panemunės gyventojai, įskaitant ir šios gyvenvietės bendruomenės atstovą Gintautą Bukauską, teigė, jog sieks šio pastato išsaugojimo. Mediniai namai yra Panemunės savastis. Paveldosaugininkai, išgirdę apie vykstančius darbus, surengė patikrinimą. Pasirodo, minimas pastatas neturi teisinės apsaugos, tačiau apie jo vertę kalba tiek paveldosaugininkai, tiek architektai.

Pasak architekto Stasio Putvio, mediniai statiniai dabar nyksta sparčiausiai. „Sveikas, charakteringas statinys dabar – didelė vertybė“, – sakė jis.

Kaimynams nerimą sukėlė internete rastas skelbimas, kad parduodamas daugiau nei 38 arų sklypas, tačiau apie medinį namą neužsimenama. Skelbime rašoma: „tai autentiškas, unikalus ir analogų neturintis sklypas gamtos apsuptyje.“ Tokio lobio kaina taip pat „auksinė“ – beveik milijonas eurų. Taip pat skelbime buvo parašyta, kad žemę galima dalinti į du, tris ar keturis mažesnius sklypus.

Pilnas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dabartinis vilos šeimininkas turi leidimą tik rekonstruoti pastatą iš esmės nekeičiant architektūros. Visgi, užmačių griauti pastatą būta. Pasak Sauliaus Rimo, Kauno sav. kultūros paveldo skyriaus vedėjo, buvo gautas prašymas šį pastatą griauti. Tačiau, laimei, savivaldybė jam nepritarė.

Įmonės, valdančios įsigytą sklypą, vadovas nepanoro pasikalbėti su žurnalistais viešai. Atsakymą jis pasirinko atsiųsti raštu: „Šiuo metu vyksta sklypo tvarkymo, valymo darbai. Tikrinama pastato konstrukcijų techninė būklė. Kol kas neturime aiškaus plano, svarstom, diskutuojam, konsultuojamės su architektais dėl galimybių“, – sakė jis.

Sveikas, charakteringas statinys dabar – didelė vertybė.

Paveldosaugininkai pradėjo procedūras, kurios suteiks šiam mediniam pastatui teisinę paveldo apsaugą. Prašoma tą daryti skubos tvarka. Pasak Kultūros paveldo departamento specialisto Andriaus Liako, šis pastatas yra įrašytas į vertingų pastatų sąrašą. Jį ketinama įrašyti ir į kultūros vertybių registrą.

Panašių situacijų į šią Kaune jau yra buvę – prieš kiek laiko gyventojai išgelbėjo taip pat medinį namą Perkūno alėjoje. Bet ar reikia saugoti visus medinukus? Pasak S. Rimo – ne. Reikėtų rinktis išsaugoti vertingesnės architektūros bei geresnės būklės medinius pastatus.

Laikinojoje sostinėje septynerius metus veikia paveldotvarkos programa. Savivaldybė skiria finansavimą svarbiems pastatams atnaujinti. Savininkai gali gauti kompensaciją iki 70 proc. visų tvarkybos darbų. Per septynerius metus atnaujinta 150 pastatų, iš jų medinių – tik trys.