Kauniečių Šatinskų šeimą drąsiai galime laikyti neeilinio tikėjimo ir kantrybės pavyzdžiu. Po negailestingos gydytojų diagnozės pirmagimį sūnų ant kojų pastačiusiems tėvams meilės širdyje atsirado ir vaikų namų globotinei.

Nekalbės, nesėdės, nevaikščios

"Kauno dienos" žurnalistus Šatinskai pakvietė į jų įkurtą Sveikatos ir integracijos klubą, pavadintą sūnaus vardu, "Sauliukas". Šeimos nariai buvo išsibarstę buvusiame vaikų darželyje įsikūrusio klubo patalpose.

Energingi, vienas kito pasakojimą papildantys žmonės visai nebuvo panašūs atlaikiusius didžiulius, sekinančius likimo išbandymus. Atvirkščiai. "Mums pakanka to dėmesio. Parašykite geriau apie mūsų veiklą", – kuklinosi Dalia Šatinskienė.

Optimistiniu pasisveikinimu pribloškė dvylikametis Saulius Šatinskas. Vaikas, kuris, gydytojų vertinimu, turėjo nekalbėti, nesėdėti ir nevaikščioti.

Žvitriai praskuodusi smulkutė it Coliukė mergaitė įsitaisė šalia Sauliaus. Apsikabinusi kažką pakuždėjo į ausį ir atsilošė kėdėje mergaitiškai pasimaivydama.

Liko paralyžiuotas

"Iš Berlyne vykusių žmonių su negalia sporto žaidynių parsivežėme du medalius. Saulius puikiai plaukia, o tai labai padeda esant jo situacijai", – berniuko tėtis Alvydas Šatinskas tarsi bėgo nuo pasakojimo apie šeimą sukrėtusią pradžią.

D.Šatinskienė laukdamasi žinojo, kad sūnus gims su stuburo išvarža. Praėjus dviem valandoms nuo gimimo Sauliuką jau operavo neurochirurgai, tačiau operacija nebuvo sėkminga. Gydytojai pranešė kraupią naujieną – berniukas liko paralyžiuotas nuo pusės. Pats augs, o kojos – ne. Tokios buvo pirmosios prognozės.

"Šoko būsenos buvome dvi savaites. Dar po savaitės ėmėme samdyti kineziterapeutę, o 4 mėn. Saulius jau plaukiojo", – trumpai pradžią išdėstė A.Šatinskas.

Dabar Saulius kasdien mankštinasi ir sportuoja. Čia pat tėtį papildė vietoje nenustygstantis Saulius: "Man kartais atrodo, kad aš prisimenu tą operaciją."

Operacijų maratonas

"Mes stengėmės daug operacijų išvengti ir išvengėme. Didelio efekto pasiekėme kitomis ortopedinėmis priemonėmis. Mes ieškojome, konsultavomės ir su Lietuvos, ir užsienio specialistais", - kasdienius 12 metų trukusius ir visą gyvenimą truksiančius žygius minėjo Šatinskai.

Vis dėlto Šatinskams teko ištverti 16 Sauliaus operacijų. Dvejų metų berniukas pradėjo vaikščioti – iš pradžių su lazdomis, vėliau su virvėmis, o dabar jis bėgioja, žaidžia krepšinį, šoka, lanko mokyklą, plaukimo varžybose skina medalius. Unikalią traumą turėjusį vaiką aukodamas savo atostogas operavo vienu geriausių amerikiečių stuburo chirurgų laikomas prof. Johnas Lubicky.

"Plokštelių išėmimas buvo viena lengviausių operacijų. Per dvi savaites pastatė ant kojų", – nevaikiškai įsiterpė Saulius.

"Didžioji vaikų problema – nepakankama reabilitacija po operacijos", – tęsė savo kailiu reabilitacijos kančias pakėlęs vaikas. Nuo jo veido nedingo šypsena, įrėžusi dvi duobutes skruostuose.

Pagaliau – dukra!

Saulius stebina ne tik savo gebėjimu vaikščioti, protingomis mintimis. Iš jo tarsi iš ugnikalnio trykšta energija, stiprybė.

"Taip, jis labai stiprus ir užsispyręs", – žvelgdama į gyvai plaukimo varžybų įspūdžius pasakojantį sūnų galvą lingavo D.Šatinskienė.

Šalia Sauliaus sėdinti šviesiaplaukė mergaičiukė stryktelėjo nuo kėdės ir išbėgo iš kambario. Regis, jai nepatiko, kad visas dėmėsys – Sauliui. "Gabija, grįžk. Gabija, papasakok teismo sprendimą", – kvietė D.Šatinskienė.

Demonstruodama tariamą pyktį, pavasarį pirmą klasę baigusi Gabija vėl įsitaisė šalia Sauliaus. "Dabar mano pavardė kaip brolio, mamos ir tėvo – Šatinskaitė. Aš turiu du vardus – Gabija ir Marija, – lėtai dėstė mergaitė. – Kai pirmą kartą pamačiau šitą mamą, pradėjau šaukti: "Mama! Mama!".

Nesureikšminti žygdarbiai

Šatinskai globoti Gabiją ėmė, kai jai tebuvo treji. Iki dabar užtruko formalumai, kol mergaitė tapo visateise Šatinskų šeimos dalimi. "Aš tai norėjau brolio, o ne sesės, bet tėvai taip nusprendė", – ir vėl įsiterpė Saulius ir už tai iš sesės gavo niuksą į šoną.

"Aš dabar jau nelabai ir prisimenu, kaip čia ta idėja įsivaikinti kilo. Saulius lankė darželį vaikų namuose. Jam atrodė, kad ten vaikams labai blogai, ir prašydavo pasiimti", – prisiminti mėgino D.Šatinskienė, visiškai nesureikšmindama, koks žygdarbis, auginant neįgalų vaiką, įsivaikinti dar kitą.

Tai dar ne viskas. D.Šatinskienė pribloškė: pasirodo, buvo minčių įsivaikinti dar dvynukus – berniuką ir mergaitę, nes Saulius juk nori brolio, o Gabija – sesės. Vis dėlto nebuvo tikri, ar pajėgs finansiškai užtikrinti viso būrio vaikų gerovę.

Noras padėti kitiems

Šalia šių asmeninių rūpesčių Šatinskai nepabijojo užsikrauti dar vieno. Jie įkūrė  ne pelno asociaciją ir taip atsirado Sveikatos ir integracijos klubas "Sauliukas".

"Tuo metu, kai gimė Saulius, Lietuvos ortopedai ir mes vaikščiojome tamsoje. Ieškodami kaip išspręsti sūnaus situaciją, kartu su medikais sukaupėme daug patirties", – pasakojo D.Šatinskienė.

Moteris įsitikinusi, kad vaikų, sergančių ortopedinėmis ligomis, tėvai gali labai daug padėti savo vaikui. Tik daryti tai reikia kasdien ir nuolatos. D.Šatinskienė kritiškai vertina kitų tėvų nuostatą, kad kažkas turėtų paimti vaiką, nusivežti į specialiai tam pritaikytą sporto klubą, kur su juo užsiimtų specialistai, o po mankštos vaikas būtų parvežtas namo.

Šeima noriai savo pergalėmis ir patirtimi dalijasi su kitais. Šatinskai pasiekė, kad klubo patalpose būtų įrengta sporto salė, vienas koridorius skirtas šaudyti iš lanko, būtų įrengta dailės užsiėmimų patalpa. Visa tai tam, kad patys tėvai čia ateitų su savo vaikais.

Sportas – sveikata

Kasdieniams užsiėmimams į klubą šeštadieniais atvyksta kineziterapeutas ir moko tėvus. Kasdien – būtent toks užsiėmimų dažnis būtinas ortopedinėmis ligomis sergantiems ligoniams.
A.Šatinskas įsitikinęs, kad didžiulę įtaką gerai ortopedinėmis ligomis sergančio  ligonio savijautai teikia plaukimas. Parengę projektą, jie gavo finansavimą ir samdo trenerį šiems užsiėmimams. Neseniai Šatinskus pasiekė džiugi žinia, kad jie galės išbandyti ir "Girstučio" baseiną.

"Mes raginame ir skatiname visus tėvus kuo daugiau sportuoti su savo vaikais. Stengiamės, kad klube būtų savitarpio pagalbos atmosfera", – pasakojo D.Šatinskienė.
Klubo nariai čia nemoka jokių mokesčių. "Išlaidų tėvams ir taip pakanka", – skaudžiai šyptelėjo D.Šatinskienė.

Vaikščioti Sauliukui padeda specialūs ortezai. Jie pakelia neklusnią berniuko pėdą ir taip vaikas žengia žingsnį. Tyrimai, mokymai ir ortezai, gaminti vokiečių specialistų, kainuoja dešimtis tūkstančių litų.

Ilgas padėkų sąrašas

"Mes labai džiaugiamės, kad Kauno savivaldybė patikėjo mumis ir skyrė šias patalpas", – dėstė D.Šatinskienė. išlaikyti patalpas atsieina nepigiai, tačiau šeima nepraranda optimizmo ir tikisi patobulinti šildymo sistemą, pasikeisti langus ir lengviau peržiemoti.

Lėšų klubo veiklai Šatinskai prasimano rengdami įvairius projektus. "Kartais jie atrodo fantastiški ir nerealūs, tačiau galiausiai patvirtina ir juos. Aišku būna ir kitaip", – atvirai kalbėjo moteris.

D.Šatinskienė nedrąsiai išsitraukė sąrašą įstaigų, žmonių, kuriems labai norėtų padėkoti. Jis buvo ilgas.

"Mes sutikome labai daug gerų žmonių", – D.Šatinskienės kalbą nutraukė vaikų klegesys. Saulius šaukė: "Kutuliuko seansas!" Kutenama brolio Gabija alpo iš juoko.
Klubo "Sauliukas" idėja.

Sveikatos ir integracijos klubo "Sauliukas" misija – padėti atskleisti neįgalaus žmogaus galias ir galimybes aktyviai gyventi, puoselėti dorą, darną ir dvasines vertybes.

Įgyvendinant misiją, Sveikatos ir integracijos klubo "Sauliukas" nariai ir savanoriai organizuoja įvairius mokymus ir seminarus specialistams bei neįgaliesiems, sveikatingumo stovyklas neįgaliems vaikams ir jų šeimų nariams bei globėjams, kuria sveikatos mokyklą neįgaliesiems.

Sveikatos ir integracijos klubo "Sauliukas" veikla skirta gerinti sergančiųjų ortopedinėmis ligomis sveikatą. Padėti jiems integruotis į visuomenę, labiausiai kreipiant dėmesį į neįgaliųjų vaikų integravimo į visuomenę problemas.