Parlamentaras pabrėžė, kad Seimui pradėjus svarstyti šią jo ir bendraminčių iniciatyvą bei tarp Krašto apsaugos ministerijos ir NSGK vykstant diskusijai, kada reikėtų kurti komendantūras, vertėtų prisiminti ir Ukrainos pavyzdį.

Pasak jo, šaliai, neturėjusiai tokių struktūrų, nustatyti efektyvią karinę-civilinę administraciją regionuose ir miestuose po Rusijos invazijos prireikė trijų mėnesių.

„Jie mums indikuoja nuolat, kad ruoškitės iš anksto, treniruokitės, „įpratybinkinte“ komendantūras dar taikos metu, nes pagal įstatymą komendantūra pradeda veikti tik karo padėties metu“ – ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Kaip gintume Kauną?“ šio miesto savivaldybėje kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Mes dėl to nesiginčijame. Diskusijų objektas – kada mes turime pradėti komendantūras, komendantinius vienetus kurti: ar tik prasidėjus karui, per penkias darbo dienas, kai iki Vilniaus nuo Baltarusijos sienos – 20 kilometrų, ar taikos metu. Aš asmeniškai ir komitetas nuolat akcentuojame pasirengimą taikos metu, kitos išeities mes neturime, privalome tai daryti, nes gali būti per vėlu“, –  sakė jis.

Pasak L. Kasčiūno, taip būtų galima skirti pakankamai laiko apmokymams, o parengti žmonės būtų „visai kita jėga, nei tik chaotiškai susirinkę karo padėties metu“.

Tiek jis, tiek Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.

„Šalia konvencinių veiksmų be jokios abejonės priešas modeliuos diversijas, tai, kad norės nutraukti mūsų gynybines funkcijas ir nacionaliniu mastu, ir lokaliu, miesto lygmeniu. Todėl tų gynybinių funkcijų užtikrinimas arba kovos su diversinėmis grupėmis ir yra viena iš komendantūros funkcijų“, – sakė jis.

„Tai yra trys kategorijos žmonių, kurios galėtų įsitraukti į komendantūrų veiklą ir taip užtikrintų tą vadinamąjį užnugarį“, – tvirtino politikas.

Užnugarį stiprintų ir šauliai

Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis diskusijoje teigė, kad koviniai šauliai yra priskirti prie kariuomenės dalinių ir pagal planus dalyvautų veiksmuose su kariuomene. Tačiau komendantiniai šauliai ir vadinamieji nekinetiniai šauliai, kurių sąjungoje yra didžioji dalis, vykdytų veiksmus karių užnugaryje.

„Jie per komendantūras, per savivaldybes, atliktų įvairias funkcijas: medicinines, informacijos rinkimo, bepiločius orlaivius galėtumėme įdarbinti, logistines funkcijas. Mūsų pagrindinė užduotis – dirbti su policijos departamentu, su Viešojo saugumo tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, savivaldybėm, Raudonuoju kryžiumi, maltiečiais, Maisto banku“, – vardijo L. Idzelis.

Pasak jo, karo atveju šauliai ir komendantūrose esantys žmonės turėtų rūpintis ir technikos remontu, barikadų statymu, koordinuotų žmonių evakuaciją, vykdytų strateginių objektų apsaugą, teiktų medicininę pagalbą ir rūpintųsi sužeistaisiais, rinktų informaciją ir ją perduotų, atliktų kitas nekovines, bet kritiškai svarbias funkcijas.

Priedangose tilptų per 60 tūkst. gyventojų

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sakė, kad savivaldybė, rengdamasi įvairiems grėsmių scenarijams, itin vertina bendradarbiavimą su šauliais, taip pat su „Geležinio Vilko“ brigada.

Su kariškiais, anot jo, derinami planai, susiję su Kauno krašto gynyba, rengiamos pratybos imituojant incidentus, kai pažeidžiama elektros, šilumos tiekimo ir kita infrastruktūra. Tuo metu su Raudonuoju kryžiumi derinami ir evakuacijos planai, tai, kaip būtų teikiami maisto daviniai, psichologinė pagalba.

Gyventojai apie pavojų tiek karo, tiek ekstremalių situacijų atvejais kaip ir kitose savivaldybėse būtų perspėjami sirenų sistema – įspėjimus, anot T. Metelionio, galėtų išgirsti beveik 90 proc. miestiečių.

Jis taip pat akcentavo, kad savivaldybėje yra 242 kolektyvinės apsaugos statiniai – mokyklos, darželiai, kur žmonės galėtų išbūti ilgesnį laiką, ir 202 trumpesniam laikui skirtos priedangos – rūsiai, požeminio stovėjimo aikštelės, taip pat ir Kauno tvirtovės elementai – fortai.

„Priedangos talpintų per 66 tūkst. gyventojų, kolektyvinės apsaugos statiniai – 104 tūkst. gyventojų“,  – sakė jis.

Anot direktoriaus, nutrūkus elektros tiekimui siurblinėse, vandeniu dalį gyventojų dar būtų galima aprūpinti naudojantis elektros generatoriais, taip pat yra parengti planai dėl vandens dalijimo gyventojams.