"Esu sujaudintas kauniečių entuziazmo ir pastangų", – džiaugėsi savo kadenciją baigiantis ir rugsėjo pabaigoje iš Lietuvos išvykstantis diplomatas.

– Susitikote su Kauno meru. Ką aptarėte?

– Aptarėme tris temas. Pirmoji susijusi su manimi asmeniškai – išvykstu iš Lietuvos. Per visus tuos metus, kol čia dirbau, su Kauno meru turėjome ypatingą pasitikėjimo ryšį. Mūsų tikslas buvo bendradarbiavimą orientuoti į Kauno ir Prancūzijos partnerystę ir galimus bendrus projektus. Todėl prieš išvažiuodamas pasinaudojau proga susitikti su Kauno meru ir tą mūsų bendradarbiavimą paženklinti ambicingais, bet realiai įgyvendinamais projektais.

– Kokie tai projektai?

– Šiandien mums rūpi du projektai. Pirmasis susijęs su istorine atmintimi ir Napoleono žygiais Kaune. Su Kauno savivaldybe pasirašėme susitarimą dėl informacinių stendų įrengimo ant Jiesios piliakalnio. Ten, kur stovėjo Napoleonas ir žiūrėjo į Nemuną. Sumanymas atsirado iš diskusijos svarstant apie Kauno įvaizdžio kūrimą užsieniečių, o konkrečiau – prancūzų akimis.

Mūsų bendradarbiavimas su Kauno savivaldybe visada buvo labai konkretus – jokių deklaratyvių pareiškimų, o tik realūs darbai. Atsiradus sumanymui visada pasirašydavome dokumentą, kuriame tiksliai išdėstytas finansavimas, veiklų planas. Kultūra yra svarbu, bet rezultato kultūra irgi labai svarbi.

– Ar projekto planuose – tik stendai?

– Taip, bus pastatyti du stendai: vienas ant kalno, kitas – papėdėje. Tai bus žinia prancūzų turistui, ko jam reikia atvažiuoti į Kauną ir kokio maršruto laikytis, kad geriau pažintų miestą. Projektas bus įgyvendintas 2019 m., tačiau kada tiksliai – nežinia. Viskas priklausys nuo darbų. Jau išrinktos vietos, bet užtruks, kol bus paruošti ir pagaminti stendai. Juose bus pateikta tekstinė informacija, graviūros, istorinės nuotraukos. Kalbame ne tik apie Napoleoną, bet ir apie jo armiją, kuriai atstovavo 20 skirtingų tautų. Šis momentas labai svarbus.

Su ambasadoriumi susitiko "Kauno dieną" valdančios bendrovės "Diena Media News" direktorius Tadas Širvinskas (kairėje) ir "Diena Media News" akcininkas Mindaugas Mickevičius (dešinėje).

– Minėjote dar vieną projektą.

– Kitas projektas buvo svarbiausias mūsų susitikimo klausimas. Tai Emanuelio Levino centras Kaune. Jis bus įkurtas V.Putvinskio gatvėje esančiame pastate, kuriame 1929–1940 m. veikė Prancūzijos ambasada. 1929 m. architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas pastatas turi ypatingą architektūrinę vertę. Tai buvo pirmasis jo darbas Kaune po to, kai jis pabaigė studijas Romoje. Taigi išėjo įdomus sutapimas, kad senojoje ambasadoje kuriamas E.Levino centras.

Vakarykščiame pasaulyje Lietuva ir Prancūzija buvo dvi atskiros šalys. O šiandien tas pastatas ir šis projektas bus ambasada, tačiau kitokia ambasada. Tai bus kultūros, sąmonės ir intelekto ambasada. O jos ambasadoriumi bus E.Levinas. Labai įdomi ir pati E.Levino asmenybė, kuri dabar tampa Lietuvos ambasadoriumi Prancūzijoje ir Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje. Kaip turbūt žinote, E.Levinas gimė Kaune ir išvyko gyventi į Paryžių.

Man atrodo, apskritai spaudos vaidmuo yra labai svarbus visuomenei ir informacijos kokybei. Šiais laikais, kai yra labai daug melagingų naujienų, spauda išsaugo ryšį tarp žinių ir visuomenės.

– Ironiška, kad anksčiau pastate buvo įsikūrusi policija.

– Ten įsikūrusi Kauno rajono policija ilgainiui suprato, kad toks pastatas policijai tikrai netinka. Ir kadangi atsirado galimybė išsikelti į naujus modernius pastatus Akademijoje, jie priėmė sprendimą išsikraustyti. Tada kilo klausimas, ką miestui ką daryti su tuo pastatu.

– Dabar pastato savininku tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU)?

– Nuo spalio 1 d. pastato raktas bus LSMU rankose. Universitetas paskirtas pastato savininku 99 metams. Šiuo klausimu labai padėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir premjero Sauliaus Skvernelio bendradarbiavimas ir projekto palaikymas, nes pastatą reikėjo perimti iš Vyriausybės. Savivaldybė taip pat labai padėjo rengiant dokumentus: buvo nesutvarkyti pastato ir jo sklypo kadastro duomenys, jis nebuvo įtrauktas į paveldo registrą. Vis dėlto, pastatas yra pastatytas 3 dešimtmetyje, todėl šis žingsnis yra labai svarbus ruošiantis Kauno modernizmo architektūros įtraukimui į UNESCO sąrašą.

– Kada galima laukti centro atidarymo?

– Darbai jau vyksta. Kitas etapas – pastato rekonstrukcija. Šiuo metu architektas ruošia projektą ir darbai tikrai prasidės 2019 m. Ką jame bus galima veikti? Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad yra numatyta biblioteka, kurią finansuoti pasisiūlė viena prancūzų įmonė. Deramasi dėl E.Levino intelektualinės nuosavybės perkėlimo į Kauną. E.Levino aikštėje irgi numatytos pertvarkos, apie kurias pasiūlyta pasvarstyti jauniesiems architektams.

Labai svarbus ir turinys, kad centras veiktų, būtų atliekami tyrimai apie visą E.Levino palikimą. Sumanymas toks, kad centre būtų medžiagos ne tik lietuvių ir prancūzų, o visomis įmanomomis kalbomis, kad su ja susipažinti galėtų mokslininkai iš viso pasaulio. Svarstoma, kaip į centro veiklą įtraukti kaimynystėje įsikūrusį Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), nes ten yra ir Filosofijos katedra ir Leonido Donskio biblioteka. Taigi renovacijos darbai dar neprasidėjo, o matote, kiek pažengta į priekį.

– Ar būtų įmanoma tiek pasiekti be ambasados iniciatyvos?

– Kartais gyvenime mums pasiseka. O kartais nusipelnome daugiau nei sėkmės. Šis projektas atsirado atsitiktinai, bendraujant su kauniečiais, kurie ir yra idėjos autoriai. O aš vadovavausi intuicija. Iš karto jaučiau, kad yra politinis susidomėjimas, supratau, kad tie politikai, kurie prisijungs prie šio projekto, gaus raktą, kuris Prancūzijoje atrakins tam tikras duris ir ne bet kokias.

Daug teko dirbti su Kauno rajono meru, su universitetais, susibūrė net E.Levino projekto draugų ratas. Tikslas buvo suburti žmones ne tik Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Ir tai ne Prancūzijos projektas – idėja kilo Lietuvoje. Tai yra Prancūzijos ir Lietuvos projektas. Bet aš nekalbu apie teritoriją, nes tai mažiau nei teritorija, bet daugiau nei idėja. Tai yra kaip svajonė. Tačiau vien svajoti neužtenka, turi būti konkretūs žingsniai. Ambasadorius vienas visko padaryti negali, bet jis turi galimybę organizuoti susitikimus ir burti žmones. Esu sujaudintas žmonių entuziazmo Lietuvoje, jų pastangų.

– Centrui vadovauti paskirtas E.Levino palikimu aktyviai besirūpinantis filosofas Viktoras Bachmetjevas. Kaip vertinate jo intencijas?

– V.Bachmetjevas buvo vieniems metams įdarbintas LSMU rūpintis E.Levino centru ir jis labai rimtai tuo užsiima. Tačiau prie projekto daug dirba ir Medicinos akademijos kanclerė Daiva Rastenytė, be galo daug pastangų įdėjo LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas. Šitas projektas yra kaip sėkmingas planetų išsidėstymas, bet nereikėtų sustoti. Mes kuriame ne muziejų, kuriame gyvą ryšį tarp E.Levino, jo palikimo ir Kauno.

– Minėjote, kad projektas labai svarbus ir prancūzams. Ar Kaunui tikėtis turistų pagausėjimo?

– Turistų skaičius Lietuvoje ir taip auga. Kai 2015 m. pirmą kartą važiavau į Kauną, neturėjau jokios vizijos: nei teigiamos, nei neigiamos. Per trejus metus viskas pasikeitė. Įsivaizduokite, garsus Prancūzijos ir pasaulio intelektualas, medijų specialistas Dominique Woltonas savo kalendorių yra užpildęs kelis metus į priekį, nes vienu metu jį gali pakviesti 200 universitetų. Ir vis dėlto, jis kartą atvyko į Kauną, bet kažkas atsitiko, kad jis čia atvyko ir antrą kartą.

Suprantate, mūsų darbas yra pateikti įvaizdį taip, kad žmonės norėtų čia važiuoti. Napoleono pėdsakai Kaune, 3–4 dešimtmečių modernizmo architektūra, E.Levino centras yra puikus to pavyzdys. Kultūra yra daugiau nei kultūra. Supranti, kad tai yra viso ko pamatas, ant jo klojasi ir ekonominis bendradarbiavimas. Pažiūrėkite, kaip DPD, Prancūzijos pašto padalinys, puikiai tvarkosi Kauno LEZe, o kita prancūzų įmonė, sporto prekių lyderis "Decathlon" Kaune planuoja įdarbinti 25 žmones.

– Dar nepamirškime artėjančių 2022 m.

– Tai didžiulė ambicija. Kaunas bus ne tarpukario Lietuvos sostinė, o Europos kultūros sostinė. Šitame kontekste būtent Kaune, buvusiose ambasados patalpose, įsikurs intelektinis kultūrinis E.Levino centras. Juolab vis dar minime Lietuvos 100-metį. Nors nėra absoliučios tiesos, galime jį matyti įvairiai, tačiau tai yra dabartis, o ne praeitis. Kai sakome 100-metis, nekalbame kapinių poezija, o iš šios dienos pozicijų svarstome, ką galime daryti su tuo patirties bagažu.

Taigi kuriame ambasadą, kurioje nesėdės ambasadoriai Napoleono kepurėmis. Tikslas ne sukurti muziejų ar mauzoliejų ir užkonservuoti viską, bet pasinaudoti patirtimi bei istorija ir sukurti kažką gyvo. Tai ir politinis, ir intelektualinis, moralinis, universitetinis, visuomeninis ir švietimo projektas.

Aš esu labai entuziastingas, man labai įdomu. Projekte dalyvauja labai užsidegę žmonės, jis gyvas. Tačiau mūsų rolė yra tik sukurti tuos inkubatorius, bet nebūti jų savininkais.

– "Kauno dienoje" lankotės jau antrą kartą. Palaikote lietuvišką spaudą?

– Man atrodo, apskritai spaudos vaidmuo yra labai svarbus visuomenei ir informacijos kokybei. Šiais laikais, kai yra labai daug melagingų naujienų, spauda išsaugo ryšį tarp žinių ir visuomenės. Ji leidžia kalbėti svarbiomis temomis ir stiprina pilietinę visuomenę. Mano akimis žiūrint, spauda išlieka kūrybiškumo erdve.