Gyvena nežinioje

"Jau dvejus metus žmonės girdi grasinimus, kad jų namus prie geležinkelio nugriaus, bet nieko konkretaus taip ir nežinome. Neveronyse situacija kitokia, žmonės ten vieningi, tvarka geresnė, jie išsikovojo ramybę, o pas mus, Palemone, baisu", – "Kauno dienai" guodėsi palemoniškė Genė Gryzlova.

Kilus Neveronių gyventojų pasipiktinimui dėl planų europinės vėžės "Rail Baltica" bėgius bei vagonų ir lokomotyvų aptarnavimo centrą įrengti Kauno rajono Neveronių ir Pabiržio kaimuose, balandžio pabaigoje Susisiekimo ministerija pasiūlė juos įrengti rekonstruotame Palemono kelyne.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tuomet skelbė, kad rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, bus išvengta papildomų rūpesčių ir netgi grėsmės prarasti Lietuvai skirtas europines lėšas projektui įgyvendinti. Apie trečiąją pusę – Palemono gyventojus – kalbos net nebuvo.

"Mano namo greičiausi negriaus, bet palei pat jį pastatys akustinę sienelę. Bent jau taip šneka. Mes čia visi atkelti iš marių dugno, tai kiek mus gali kilnoti? Ten turėjome namus, nugriovė viską ir užpylė vandeniu. O dabar irgi susitvarkys kaip kam reikia, ir mus vėl pamirš – gyvenkite kaip išmanote", – kalbėjo G.Gryzlova.

Moteris guodėsi, kad Palemonas – tarsi visų pamirštas prielipas prie geležinkelio – nėra nei normalios parduotuvės, nei gydymo įstaigos, gatvės baisios. "Jau ne vienus metus girdime pažadus, kaip mums čia gyvenimas iš esmės pagerės atidarius intermodalinį terminalą ar pastačius europinį geležinkelį – ir gatves tvarkys, ir darbo vietų sukurs. Gyvename kaip kaime, nors oficialiai turime miesto statusą. Jau geriau vėl būtume kaimas, gal daugiau teisių turėtume", – svarstė palemoniškė.

Ne kas kitas, o būtent 1862 m. nutiestas Vilniaus–Kauno geležinkelis davė pradžią Palemono gyvenvietei. Dabar, kai kol kas tik neoficialiai kalbama apie "Rail Baltica" geležinkelio plėtrą šioje vietoje, palemoniškiai nerimauja, kad naudą dėl to pajus tikrai ne jie.

Niekas nieko nežino?

"Ir mes apie "Rail Baltica" planus Palemone kol kas nieko nežinome, kol nėra jokių oficialių dokumentų", – tikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Anot jo, kol kas oficialiai dar niekas neprasidėjo, nebuvo jokių viešųjų svarstymų ir detaliojo plano dar nėra.

"Tokie dalykai taip paprastai nepadaromi. Formaliai galima projektuoti rusiško geležinkelio kelyno vietoje. Ten didelis "Lietuvos geležinkelių" sklypas. Jeigu jie mano, kad tokio plataus rusiško kelyno nebereikia, tai kodėl ne? Kitu atveju reikėtų ieškoti kitų sprendimų. Kol kas nieko daugiau negaliu pakomentuoti", – prisipažino G.Petrauskas.

Bendrovės "Rail Baltica statyba" direktorius Dainius Budrys apie tai, kas bus daroma Palemone, kalbėti nepanoro. Jis sakė atostogaujantis toli užsienyje ir patarė kreiptis į "Rail Baltica" projekto direkcijos vadovą Antaną Zenoną Kaminską. "Jie atsakingi, jie yra detaliojo plano užsakovai, seka viską ir gali atsakyti. Tai yra jų daržas šiuo atveju", – tikino D.Budrys.

Kalba apie alternatyvas

Su A.Z.Kaminsku "Lietuvos geležinkelių" atstovė spaudai Inga Čiuberkytė pabendrauti neleido ir sutiko tik raštu atsakyti į mums ir palemoniškiams rūpimus klausimus. Deja, sužinoti mažai ką pavyko.

"1435 mm pločio vėžės kelynas bei Lokomotyvų ir vagonų aptarnavimo centras buvo planuotas Neveronyse, Kauno rajone. Priėmus sprendimą, kad specialusis planas bus teikiamas Vyriausybei tvirtinti, be minėtų sprendinių, atsirado naujų vietų, alternatyvų paieškos, analizės poreikis šiems objektams įrengti. Palemono geležinkelio kelynas yra tik viena iš galimų alternatyvų. Tinkamos 1435 mm pločio vėžės kelyno bei Lokomotyvų ir vagonų aptarnavimo centro įrengimo vietai parinkti būtina atlikti analizę ir įvertinti galimų alternatyvų pranašumus, trūkumus, socialinius, aplinkosauginius, ekonominius aspektus, investicijų poreikį," – dėstoma "Lietuvos geležinkelių" atstovės spaudai atsiųstame laiške.

Jame taip pat priminta, kad įgyvendinant "Rail Baltica" projektą yra parengtas ruožo Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas, kuris buvo viešinamas ir pristatomas visuomenei nuo nuo kovo 15 d. iki gegužės 15 d.

Pasiteiravus, ar pagrįsti Palemono gyventojų nuogąstavimai, kad jų namai bus nugriauti ir jų nuomonės niekas nepaisys, "Lietuvos geležinkelių" atstovė atsakė: "Kelyno klausimas, Susisiekimo ministerijos sprendimu, yra išskirtas į atskirą projektą, jam ieškomas finansavimas. Bus atlikta galimybių studija, kurios viešinimo metu visi gyventojai turės galimybę išsakyti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, ir tik po viešinimo procedūrų ir įvertinus visus gautus pasiūlymus bei nuomones bus priimti sprendimai dėl konkrečių veiksmų planuojant kelyno ir depo vietą bei darbus, susijusius su šiais objektais."

Palemoniškiai skundėsi, kad vėl girdi tik tuščias ir ne kartą girdėtas kalbas: esą planuojant "Rail Baltica" statybą, plečiant geležinkelį, bus tvarkoma ir Palemono infrastruktūra. Pasidomėjome, ar tikrai Palemono gyventojai pajus ne tik triukšmą, traukinių taršą, bet ir sulauks sutvarkytų gatvių, šaligatvių, kitos reikalingos infrastruktūros sprendžiant šiuos klausimus kompleksiškai su kitomis atsakingomis institucijomis?

"Reikia pažymėti, kad projekto įgyvendinimo metu projekte numatytus statinius ar kitą infrastruktūrą bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" įsipareigoja atstatyti, kaip tai numato įstatymas ir kiti normatyviniai dokumentai, tačiau bendrovė negali imtis kitoms atsakingoms institucijoms priklausančios infrastruktūros būklės gerinimo ar tvarkymo darbų", – paaiškino I.Čiuberkytė.

Ji informavo, kad "Rail Baltica" geležinkelio ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos tiesimo darbus numatoma baigti iki 2025 m., tačiau nepateikė jokios informacijos, kada planuojami atskirų etapų statybos darbai ar kelyno bei lokomotyvų ir vagonų aptarnavimo centro įrengimas.

Komentaras

Rimantas Sinkevičius

Susisiekimo ministras

Su Palemono gyventojais bus elgiamasi padoriai, taip, kaip reikalauja įstatymai. Jeigu jie nepritars, nieko ir nebus. Mano nuomone, ten esanti Palemono keramikos gamykla, pabėgių mirkymo gamykla – tai ekologiškai užterštas gruntas. Tos gamyklos yra neeksploatuojamos, vaiduokliai, griuvėsiai. Manyčiau, kad gyventojams būtų naudinga pasižiūrėti estetikos, darbo vietų požiūriu. Laikys tuos monstrus ir tikėsis, kad kas nors kada nors juos atgaivins ir sutvarkys? Manau, kad tai galėtume padaryti įgyvendindami šį projektą. Sutvarkytume aplinką ir darbo vietų būtų, ir visa kita. Vienaip ar kitaip ten geležinkelio kelynas egzistuoja, tik sovietinės vėžės. Mano pasiūlymas – pasiduoti ne širdies balsui, kad niekur nieko negalima daryti, kad viskas bus labai blogai, o kaip tik sutikti su galimybe turėti sutvarkytą aplinką, darbo vietų, o depas arba kelynas kažin kokių triukšmų neskleidžia. Nebe tie laikai. Dabar ir traukinys jau nebevažiuoja tuk tuk, tuk tuk, tuk tuk. Sandūros atsiranda tik kas pusantro kilometro. Technologijos keičiasi. Triukšmo ir apsaugos normatyvai turi būti išlaikyti, čia nediskutuotina. Bet mes paveldėjome kaip paukštukai: niekur nieko neleiskime, nieko nedarykime, tik neaišku, ką lesime. Žmonėms bus pristatyti planai. Jeigu jie nesutiks, niekas per prievartą nedarys. Depo ar kelyno trasą galima daryti ten, kur žmonės sutiks. Bet tada jau nebus tame regione. Bus kitoje vietoje. Galima ir kitoje valstybėje.