Užkrėtė sesuo

Šiandien V. Filipienė tiksliai jau neprisimena, kada išmoko raideles sujungti į žodį. „Skaitydavau su močiute ir su mama, tačiau gerai išmokau pirmoje klasėje“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto turėjo nutekėti nemažai laiko, kol knyga tapo pagrindine laisvalaikio (ir ne tik) palydove.

„Jaunystėje man labiausiai patikdavo mezgimas, prisiekusia skaitytoja tapau gal nuo 50 metų. Mano sesuo buvo knygų graužikė, jos namuose buvo pilna knygų, tai ji užkrėtė mane savo pavyzdžiui, – šypsojosi Vida. – Dabar kas užsuka į svečius pajuokauja, kad nemato manęs kitokios, tik vis su knyga rankose.“

Moteris niekada skaičiavo, kiek knygų yra perskaičiusi, neturi jų sąrašo ir nė neįsivaizduoja, kokio ilgio jis galėtų būti. Čia į pagalbą atskuba Batniavos filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Mejarienė: vien šias metais V. Filipienė yra perskaičiusi 58 knygas, dar keturias biblioteka išdavusi šiuo metu, o iki gruodžio 31 d. šios skaitytojos formuliare bus mažiausiai 70 knygų!

Į šalį nededa

Labiausiai V. Filipienei patinka grožinė literatūra, knygos, kaip ji įvardija, apie gyvenimą, detektyvai. Net jei pradėjus skaityti kūrinys neužkabina, jo Bubių gyventoja nededa į bibliotekai grąžintinų knygų krūvelę, kantriai įveikia iki paskutinio puslapio.

Kadangi dėl stuburo problemų moteriai sunku vaikščioti, knygas iš bibliotekos jai parneša kaimynė. Jei atsitinka taip, kad tarp jų atsiduria jau skaityta, V. Filipienė tokios knygos taip pat nededa į šalį, perskaito dar kartą. „Esu perskaičius turbūt visas Batniavos bibliotekos knygas, todėl džiaugiuosi, kai ji gauna naujų ir atideda man“, – šypsojosi moteris.

Žinoma, nemažai yra ir tokių knygų, kurias Vida rinkosi skaityti antrą kartą ir neabejotinai mielai prie jų grįžtų ir trečią. Labiausiai jai patiko airių rašytojos Liusindos Raili knygų serija „Septynios seserys“ ir norvegų rašytojo Jo Nesbø kriminalinis romanas „Sūnus“. „Nors iš tiesų, kai įsigilini, įdomios yra visos knygos. Tačiau yra ir tokių, kurių tiesiog negaliu padėti, skaitau iki nakties antros, trečios valandos, kol nukeliauju iki paskutinio puslapio“, – atviravo pašnekovė.

Esu perskaičius turbūt visas Batniavos bibliotekos knygas, todėl džiaugiuosi, kai ji gauna naujų ir atideda man.

Šiuo metu skirtukas yra knygoje „Naktis virš Tanžero“. Tai – debiutinis Christine Mangan romanas, išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas 2019 m. Recenzijoje rašoma, kad „nuo pat pirmųjų knygos skyrių rašytoja supančioja skaitytoją paslapties tinkle – prasitaria apie mįslingą įvykį paskutiniais studijų metais. Autorė beveik pusę knygos vedžioja skaitytoją už nosies, nė žodelio neprasitardama, kas įvyko prieš daugiau nei metus ir kas sugriovė merginų draugystę. Užsimena, tačiau leidžia skaitytojui tik spėlioti, pamėtėdama tik praeities nuotrupas, be jokių tikslių detalių“. Pašnekovė šioms mintims pritaria ir sako, kad tėra įpusėjusi knygą ir neaišku, kuo viskas baigsis, bet trileris labai ją įtraukė.

Mėgins dar kartą

Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ nugalėtoja neišskiria nė vieno metų laiko: „Knyga pas mane visuomet ant stalo, nebent išeinu į lauką, bet vasarą ir lauke, pavėsinėje, mėgstu skaityti.“ Moteris neslėpė: konkurse dalyvauti ją paskatino vietos bibliotekininkė.

Laureatei atiteko sporto prekių ir drabužių produkcijos platintojos „Decathlon“ 50 eurų dovanų čekis. Kol kas V. Filipienė jo dar nepanaudojo ir nėra apsisprendusi, ką norėtų įsigyti. „Ten viskas labai brangu, už tokią sumą nebent kojines gali nusipirkti“, – šypsojosi moteris.

Aišku, labiausiai ją būtų nudžiuginęs „Tulpės“ sanatorijos įsteigtas prizas – sveikatinimo poilsis dviem asmenims korpuse „Baltoji Vila“ su pusryčiais, apsilankymu baseine ir pirčių komplekse bei trimis sveikatinimo procedūromis. „Tačiau prizas yra prizas – kokį davė, toks gerai“, – patikino pašnekovė. Kitą vasarą ji vėl žada dalyvauti skaitymo iššūkyje – galbūt pasiseks labiau.