Susitiko akis į akį

Mergaitė, kaip pasakojo advokatė, akimirksniu atpažino porą, norinčią tapti jos įtėviais, iki tol jie pastoviai keitėsi nuotraukomis, laiškais ir vaizdo įrašais. Vyras su žmona susitiko ir su pilnamečiu mergaitės broliu, kuris pastaruoju metu pakeitė nuomonę ir teigia pats norintis globoti sesę.

Pirmą kartą pasimačiusi su mergaite, kurią ketina įvaikinti, pora neslėpė emocijų. „Vau! Nuostabus momentas!“ – jaudinosi vyras iš Naujosios Zelandijos, kur, jeigu teismas leis įvaikinti, išsiveš ir mergaitę.

„Stengiamės apie tai negalvoti“, – apie neigiamų reakcijų bangą kalbėjo vyras. Jis teigė suprantąs nuogąstavimus, nes šalys yra labai toli viena nuo kitos. „Bet tai tik viena diena lėktuvu“, – sakė vyras.

Jis pasakojo, kad iki šiol su devynmete jie bendravo laiškais ir siuntė filmuotus vaizdelius, kuriuose – jų šeima ir jų gyvenamoji aplinka, siuntė daug nuotraukų. Laiškus rašė angliškai, jie mergaitei vėliau buvo išversti.

„Ji apie mus žino labai daug. Pavyzdžiui, rodėme, kur lankys mokyklą, kur gyvens“, – sakė vyras. Filmuotus vaizdelius jiems siuntė ir pati mergaitė.

„Mums tiesiog labai pasisekė“

Kodėl ir kaip įvaikinimui buvo pasirinkta būtent lietuvė ir būtent ši mergaitė? Viešojoje erdvėje buvo kilę daug diskusijų ir net pasipiktinimo, nes mergaitė turi brolių, seserų, o Naujoji Zelandija – labai toli nuo Lietuvos.

„Mums tiesiog pasisekė, kad ji pasirinko mus“, – šypsojosi moteris, dirbanti medike privačioje Naujosios Zelandijos ligoninėje. „Labai pasisekė“, – žmonai pritarė vyras. Jis pasakojo, kad šeimoje jau auga du berniukai. Jie įvaikinti. Taip pat iš Lietuvos.

Mums tiesiog pasisekė, kad ji pasirinko mus.

„Jaučiamės palaiminti, kad jie atsirado mūsų šeimoje, tačiau vėliau pajautėme, kad šeima – dar neišbaigta“, – aiškino vyras, paklaustas, kaip ryžosi dar vienai įvaikinimo procedūrai.

Pokalbyje dalyvavusi šeimos advokatė lietuvė, akredituota atstovė teigia, kad yra galimų įvaikinti užsieniečiams vaikų sąrašas. Jame atsiduria vyresni pagal amžių ir kitų specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurių įsivaikinti ilgai nepareiškė noro Lietuvos piliečiai. Įvaikinamai mergaitei – devyneri.

Naujosios Zelandijos atstovų pageidavimas buvo įvaikinti mergaitę, nes šeimoje jau auga berniukų. Jie kreipėsi į įvaikinimo agentūrą, ši – į šalis, su kuriomis Naujoji Zelandija turi susitarimus dėl galimo įvaikinimo. Šis įvaikinimo procesas prasidėjo beveik prieš dvejus metus.

Advokatės teigimu, užsienio piliečiams yra reikalavimas, kad jie į šeimą gali priimti tik jaunesnius už jau augančius šeimoje vaikus, kad nebūtų pažeista natūrali biologinė seka. Jų auginamiems berniukams – devyneri ir trylika metų.

Įvaikinama mergaitė buvo pirmoji, kurios aprašymas buvo nusiųstas porai. Anot advokatės, tolimos šalies atstovų atsakymas buvo: puiku, mums ji labai patinka.

Moka ir lietuviškai

Pora pasakojo, kad su pirmaisiais vaikais bendrauja daugiausiai angliškai, tačiau šiek tiek moka ir lietuviškai. „Išmokome lietuviškų žodžių, naudojomės vertimo programėlėmis, tačiau pravertė ir ženklų kalba, daug ką buvo galima suprasti vien iš mimikų“, – vardijo vyras. Susikalbėti padėjo ir viena Naujoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė.

Anot vyro, vaikai, į šeimą atkeliavę prieš ketverius metus, labai greitai išmoko angliškai. Vienas jų šią kalbą gana puikiai įvaldė vos per mėnesį. Tačiau iki šiol šeimos kasdieniniame gyvenime netrūksta lietuviškų elementų, pavyzdžiui, kaip pasakojo advokatė, ant pastato, kuriame laikomos vištos, lietuviškai užrašyta „Vištų namas“ ir pan.

Labiausiai laukia nuosavo kambario

Anot advokatės, mergaitė labai nori gyventi su šia šeima. Kur ir kaip gyvens devynmetė, dėl kurios pastaruoju metu kilę tiek triukšmo? Naujosios Zelandijos gyventoja pasakojo, kad mergaitei jau paruošta vieta mokykloje. „Ji labiausiai laukia, kol turės savo kambarį. Rožinį“, – šypsojosi moteris.

Pora gyvena gamtos apsuptyje, turi karvių, vištų, tačiau abu turi darbus. Žmona yra medikė, vyras pagal išsilavinimą – elektrikas, tačiau vadovauja vienos bendrovės skyriui, kuriame – 40 darbuotojų.

Ji labiausiai laukia, kol turės savo kambarį. Rožinį.

Šeima pasakojo, kad jos laisvalaikis labai susijęs su sportu. „Regbis, futbolas, motociklai“, – vardijo moteris. Ketveriukė, besitikinti tapti penkeriuke, poilsiauja keliaudama su nameliu ant ratų.

Lauks aplankančių artimųjų

Jeigu teismas leis įsivaikinti mergaitę ir ji kartu iškeliaus gyventi į Naująją Zelandiją, pora teigė, kad mielai lauks mergaitės brolių ir seserų ją aplankant.

„Iki šiol tebebendraujame su berniukų artimaisiais“, – teigė vyras. „Seserimi ir trim tetomis, – patikslino advokatė. – Tų berniukų vyresnė sesė pati nenorėjo būti įvaikinta. Ji liko globos namuose. Tačiau po įvaikinimo jie visi tebebendrauja. Tų įvykių sraute dar tiksliai nesuplanavome, bet mergaitės artimieji tikrai atvažiuos jos aplankyti, pamatyti, kaip ji įsikūrė“, – šiek tiek už akių užbėgo advokatė, nes teismas dėl įvaikinimo spręs kitą savaitę – ketvirtadienį.

Po tarptautinio įvaikinimo šeimos stebėjimas nenutrūksta. Ji dar stebima ketverius metus, kalbamasi su tėvais, vaikais, jų gydytojais ir t.t.