Be slaugytojų – nė žingsnio

Šiųmetės konferencijos, kurios atidarymą moderavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė, tema – slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija, investicija į slaugą ir saugią pasaulinę sveikatą.

Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, mediko karjerą pradėjęs kaip sanitaras ir slaugytojas, sveikindamas visus susirinkusius dėstė, kad slaugytojas yra garbinga specialybė, be kurios išsiversti sveikatos sistemoje – neįmanoma, be kurios visi gydytojų paskyrimai yra niekiniai. „Dėkoju, kad jūs esate“, – sakė A.Matulas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, dėkodamas visiems slaugytojams už jų reikšmingą indėlį į sveikatos sistemą, linkėjo to, ko vertę slaugytojai supranta bene geriausiai: sveikatos, vidinės ramybės.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis minėjo, kad slaugytojų vaidmuo itin reikšmingas psichikos sveikatos srityje ir reabilitacijos, akušerijos ir chirurgijos operacijų metu, radiologijos, anesteziologijos ir kt. srityse, nes, be viso kito, jie yra įvaldę ir įvairią įrangą, technologijas.

„Šiuolaikinės slaugos pradininkė, reformatorė Florence Nightingale įkvepia ne tik slaugytojus, bet ir gydytojus“, – kalbėjo LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius ir pridūrė, kad slaugytojai yra lyderiai, teikia pasiūlymus, kaip būtų galima pasiekti pokyčių.

„Pastarieji dveji metai mums visiems labai aiškiai parodė slaugytojų svarbą. Jūs buvote arčiausiai ne tik prie pacientų, bet ir prie tos baisios COVID-19 ligos, apie kurią pradžioje labai nedaug žinojome. Jūs atlaikėte, mes atlaikėme kartu su jumis. Dėkoju už viską“, – teigė Klinikų vadovas.

Įsteigta LSMU Slaugos klinika

Vienas reikšmingiausių praėjusių metų įvykių visai Lietuvos slaugos edukacijai, mokslui ir praktikai – LSMU įsteigta pirmoji ir kol kas vienintelė Slaugos klinika Baltijos šalyse. LSMU Slaugos klinika edukacinį ir mokslinį  procesą įgyvendina LSMU bazėje, o klinikinė, mokslo įrodymais paremta slauga ir paciento priežiūra įgyvendinama LSMU Kauno ligoninėje.

  LSMU Medicinos akademijos Slaugos klinikos vadovė, LSMU Kauno ligoninės slaugos koordinatorė mokslo integracijai ir kokybei prof. Aurelija Blaževičienė su komanda analizuoja problemines slaugos sritis, jas bando koreguoti remdamiesi mokslo įrodymais grįsta praktika ir įgyvendina naujoves slaugos srityje.

„Klinikos sukūrimas ir komandos veikla leidžia kurti šiuolaikišką slaugos modelį, atitinkantį ir PSO, ir nacionalinės slaugos politikos strategines gaires“, – „Kauno dienai“ teigė A.Blaževičienė.

LSMU įsteigta pirmoji ir kol kas vienintelė Slaugos klinika Baltijos šalyse.

Konventas, anot jos, be viso kito, svarbus ir tuo, kad jame pristatomi nauji politiniai sprendimai, ateities gairės slaugos politikos vystymui Lietuvoje, paskelbiama rezoliucija, kurioje apibendrinami iššūkiai, su kuriais susiduria slaugytojai, ir pateikiami siūlymai politikams, kaip būtų galima spręsti šiuos iššūkius.

Specialistų trūkumas

„Lietuvos slaugos mokslininkai visada seka tiek pasaulio, tiek Europos mokslines kryptis, gaires adaptuodami pagal šalies sociokultūrinį kontekstą. Noriu pastebėti, kad slaugos mokslo, edukacijos ir praktikos problemos ir iššūkiai yra panašūs visoje Europoje, skiriasi tik jų išreikštumo lygmuo, priklausomai nuo šalies socioekonominio konteksto“, – kalbėjo A.Blaževičienė.

Ji apgailestavo, kad slaugos mokslui Lietuvoje praktiškai neskiriama jokio finansavimo, nors tikrai galime didžiuotis slaugos profesoriais, docentais, aktyviai rašančiais, dažnai cituojamais šios srities mokslininkais.

Viena didžiausių aktualijų A.Blaževičienė įvardijo slaugos specialistų trūkumą. „Ir tai yra globali problema. Ekspertai skaičiuoja, kad 2030 m. trūks apie 36 mln. slaugytojų pasaulyje. STRATA duomenimis, šiandien Lietuvoje trūksta apie 7 tūkst. slaugytojų. Tai tampa iššūkiu tiek sveikatos priežiūros sistemai, tiek ir ugdymo įstaigoms. LSMU, kaip ir kitos ugdymo įstaigos, pasirengę priimti dar daugiau studentų į Slaugos programas. Bet čia jau reikia politinės valios, kad būtų suteikta daugiau krepšelių šioms programos, galbūt kuriamas tikslinis finansavimas regionams, kad jaunieji slaugytojai vyktų ten dirbti“, – išeitį siūlė profesorė.

Anot jos, be abejo, kintant visuomenės lūkesčiams, sparčiai naujoms technologijoms žengiant į sveikatos priežiūrą, reikia peržiūrėti ir mokymo programų turinį, papildyti naujomis kompetencijomis. „Ir visa tai turi derėti su ES direktyva ir nacionaliniais teisės aktais. Taip pat reikia neužmiršti inovatyvių dėstymo metodų ir technologijų įdiegimo į studijų procesą, nes Z kartos studentams, kad būtų įdomu ir sužadintume smalsumą, susidomėjimą, reikia pasitelkti įvairias mokymo priemones. Ir tai nėra lengvas uždavinys, bet įdomus ir skatinantis ieškoti naujų sprendimo būdų“, – vardijo profesorė.