„Realus žingsnis yra tai, kad žmones paskatinsime domėtis modernia architektūra. Esame įpratę matyti gotikines, barokines bažnyčias, bet norime aktualizuoti, kad tarpukario pieninės, mokyklos, Kaune pastatytos tam tikros laboratorijos, tiltai, pirmieji melioracijos grioviai, visai tai jau yra paveldas. Visa tai gali inspiruoti mus judėti į priekį“, – tikina kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Senojo žemyno kultūros paveldą, juo domėtis ir taip sustiprinti Europos bendrystės jausmą.

Specialistai Lietuvoje pabrėžia, kad mūsų šalyje iki šiol net nėra išgryninta kultūros paveldo samprata, ir labai stinga informacijos, todėl daug žmonių jį sieja tik su architektūra, urbanistika ir paminklais, nors iš  tiesų jam priklauso ir nematerialusis kultūros palikimas bei gamtos ir skaitmeniniai ištekliai.

„Dažnai tiesiog nepagalvojame, kad, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar lietuviškas šakotis yra paveldo dalis, kad skaitmeniniai dalykai irgi yra paveldas XXI amžiuje, kad dainos, papročiai, žmonių elgesys ir jų sukurti bendrabūvio principai irgi yra paveldas“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Daugiau apie tai – Giedrės Baltrušytės reportaže.