Laukia idėjų

Senamiestyje esanti Steigiamojo Seimo aikštė nėra kauniečių ir miesto svečių traukos taškas. Dar prieš penkerius metus kalbėta, kaip atgaivinti šią erdvę, tačiau realių darbų neatlikta.

Dabar prie diskusijų stalo vėl susėdo Kauno vadovai, architektai ir kultūros paveldo sergėtojai. Nutarta, kad artimiausiu metu bus skelbiamas architektūrinis Steigiamojo Seimo aikštės vizijų konkursas, kuriame bus išgrynintos šiai vietai labiausiai tinkančios idėjos.

"Reikia pripažinti, kad ši aikštė šiuo metu yra visiškai nefunkcionuojanti ir nepatraukli. Mūsų pagrindinis tikslas – šią vietą paversti traukos objektu. Kitais žodžiais tariant, šią aikštę paversti vieta, kurioje žmonės norėtų būti. Norime išgirsti architektų ir urbanistų minčių bei idėjų, kaip tai pasiekti. Galbūt kažkas siūlys gyvenamuosius namus, kavines, galbūt siūlys nieko nedaryti, o galbūt kažkas pasiūlys visą sprendimų kompleksą. Konkurso metu visa tai sužinosime", – aiškino Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

"Šią erdvę būtina sutvarkyti ir rasti tinkamą užstatymo variantą, kuris tenkintų miestiečių poreikius ir atgaivintų svarbią Senamiesčio dalį. Todėl reikalinga idėjų paieška, kuri leis tinkamai sutvarkyti šią vietą, kad būtų patraukli tiek gyventi, tiek komerciškai, ir kad Senamiesčio kodas būtų išbaigtas", – pritarė prof. Jonas Audėjaitis.

Kalbos apie paminklą

Apie Steigiamojo Seimo aikštę Kauno architektai ir urbanistai diskutuoja ne pirmą kartą. Dar 2011 m. viduryje Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus nariai aiškinosi, kas šioje aikštėje galėtų būti pastatyta. Tuomet buvo svarstoma Kauno miesto savivaldybės siūlymas šioje aikštėje pastatyti paminklą vienam žymiausių 1863 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui.

Architektų bendruomenė tuomet nusprendė, kad miestas neturėtų riboti kūrėjų laisvės apibrėždamas tam tikras paminklo formas. Tuomet projektas nebuvo įgyvendintas. Dabartinio konkurso rengėjai tikina, kad buvusių idėjų plėtoti neketina ir ieškos ko nors naujo.

"Tas konkursas buvo absoliuti tuštybė, urbanistinis neraštingumas ir desperacija. Tąkart būtent ir bandyta "sutvarkyti aikštę" nacionalinio didvyrio A.Mackevičiaus paminklu. Nesuvokus priežasties ir pasekmės sekos į urbanistiką verčiau nelandžioti. Kainuoja brangiai, o klaidos lieka ilgam", – buvusiam projektui kritikos negailėjo architektas Audrys Karalius.

Tarptautinis konkursas?

Specialistai pažymi, kad naujasis konkursas bus visai kitoks, nei buvo prieš penkerius metus. Šį kartą savivaldybė siekia leisti profesionalams išsakyti savo nuomonę ir idėjas. Be to, šiuo konkursu miestas sieks pritraukti didelį būrį architektų.

"Su praėjusiu konkursu šio tikrai nereikėtų painioti. Jeigu atsirastų tam tikra viešoji erdvė, A.Mackevičiaus paminklas galėtų atsirasti, tačiau tai neturėtų būti sąlyga. Tai turėtų būti naujos idėjos, kurios visų pirma išspręstų transporto mazgo problemą, o antra – paverstų šią erdvę patrauklią", – pastebėjo J.Audėjaitis.

"Pastaraisiais metais Kaune skelbiamuose architektūriniuose konkursuose dalyvaudavo labai maža specialistų dalis. Tokia situacija susiklostė, nes retas konkursas būdavo realizuojamas ir dažniau likdavo popieriuose. Taip buvo bent iki "Mokslo salos" konkurso, kuriame sulaukta beveik 200 dalyvių", – priminė mero pavaduotojas P.Mačiulis. Jis pabrėžė, kad šį kartą bus ne tik nuosekliai planuojamas, bet ir įgyvendinamas projektas.

Jis pasakojo, kad kol kas dėl naujojo konkurso diskutuoja įvairūs specialistai. Dar nėra iki galo nutartas ir jo formatas. P.Mačiulio teigimu, dabar vyksta pirmieji susitikimai, kurių metu norima rasti tvirtus atsakymus į įvairius šiai vietai keliamus klausimus.

"Norime, kad šis konkursas apimtų ne tik pačią aikštę, bet ir greta esančias erdves – nuo Istorinės prezidentūros prieigų iki Maironio gimnazijos. Tikimės kompleksinių sprendimų visai šiai teritorijai. Taip pat svarstome, kad konkursas galėtų būti  tarptautinis", – sakė pašnekovas.

Bando įteisinti statybas

Nors konkursas dar nepaskelbtas, jau pasigirdo nuogąstavimų, kad Steigiamojo Seimo aikštę ketinama tiesiog užstatyti pastatais.

Kauno architektų bendruomenės narys A.Karalius tikino, kad jau konkurso pavadinime nurodoma, jog pagrindinis siekis aikštėje – statybos.

"Tokiu atveju nėra ką daug ir išvedžioti. Bandymas Senamiesčio aikštę užstatyti yra neraštingas ir vulgarus urbanistinis recidyvas. Ir visai nesvarbu, kokiais konkursais, plenerais ar kamufliažiniais motyvais bandoma dangstytis. Istoriškai susiformavusios aikštės yra itin svarbios urbanistiniam miesto audiniui, kaip erdvinės struktūros elementai ir kaip miesto identiteto veiksniai. Kauno išrinktųjų tikslas turėtų būti – sugrąžinti į apyvartą, į procesą apmirusias miesto kūno dalis, o ne jas amputuoti", – griežtai pasisakė ekspertas.

A.Karalius pridūrė, kad reikėtų susitarti dėl sąvokų. "Jeigu gydome sergančią, neveikiančią aikštę, paskui Kaunas turėtų įgyti veikiančią aikštę, gyvybingą viešąją erdvę. O ne kažkokių naujų pastatų, kad ir labai svarbių. Viešosios erdvės privatizavimas okupuojant ją pastatais būtų absoliutus urbanistinis nonsensas ir dugnas", – perspėjo architektas.

Anksčiau būta statinių

Kadangi Steigiamojo Seimo aikštė yra Senamiestyje, visi projektai turi būti suderinti su paveldosaugininkais. Jie, regis, neturi priekaištų siekiams modernizuoti šią erdvę, tačiau viliasi, kad tai bus padaryta tinkamai.

"Dabar visi supranta šios vietos jautrumą ir nesinori čia padaryti klaidų, kad būtų blogiau, nei yra dabar. Šiuo metu visi sutinkame, kad aikštė negyva, bet tai vis tiek yra atvira erdvė. Fontanas kažkiek tarnauja žmonėms, pati aikštė taip pat. Manau, kad pasirinktas teisingas sprendimas šią problemą spręsti konkurso būdu, nes bus pateiktos įvairios vizijos ir miestas galės išsirinkti, ko tikrai nori", – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis pastebėjo, kad pačioje aikštėje nėra didelių kultūrinių vertybių, kurias reikėtų saugoti. Tik kyla kitas didelis iššūkis – istoriškai erdvė labai smarkiai pakito, todėl neaišku prie kurio laikmečio reikėtų labiau prisirišti ir plėtoti tolesnes idėjas.

"Ši aikštė yra viena sudėtingiausių urbanistinių klausimų tiek Kauno senamiestyje, tiek visame mieste. Problema kyla iš to, kad istoriškai ši vieta buvo užstatyta pastatais ir čia buvo turgaus aikštė, o sovietmečiu tokio užstatymo neliko", – pasakojo S.Rimas.

Įkalinta transporto mazge

Tiek prieš penkerius metus, tiek dabar yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad Steigiamojo Seimo aikštė yra prie judrios Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžos. Specialistai pabrėžia, kad norint į aikštę pritraukti žmonių, reikia sumažinti automobilių keliamą triukšmą ir taršą.

"Erdvė yra nehumaniška, triukšminga. Rekonstravus transporto mazgą, gali pasikeisti aikštės kontūras. Ši aikštė dėl transporto srauto yra tarsi mirusi. Pirmiausia reikia spręsti transporto problemas, o po to jau svarstyti, kaip turėtų atrodyti buvusi turgaus aikštė", – dar prieš keletą metų yra pastebėjęs architektas Rimvydas Palys.

Regis, iki šiol transporto klausimas išlikęs tikru galvos skausmu specialistams. Pasak A.Karaliaus, kol tranzitinio transporto problema nebus išspręsta, šios teritorijos gangrenavimas nesibaigs.

"Mano galva, veiksmų seka čia turėtų būti tokia: tranzitinio eismo perkėlimas į kitas miesto trasas, urbanistinės struktūros atkūrimas – gatvių parametrų susiaurinimas, sankryžos (Birštono ir Šv.Gertrūdos gatvių kampų užstatymas, senosios aikštės atkūrimas ir funkcinis-landšaftinis sprendimas. Tuomet jau ir aikštės vizijų konkursas galėtų būti pasitelktas", – įsitikinęs architektas.

Miesto atstovai viliasi, kad paskelbus konkursą, architektai pasiūlys, ir ką daryti su transportu. Jų nuomone, visa erdvė turėtų būti tvarkoma kompleksiškai.

"Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių kampe esančios "skylės" tikrai netenkina to urbanistinio audinio, kuris turėtų būti šioje Senamiesčio dalyje. Dėl to aikštė praranda vaizdą ir funkciją. Didžiausia problema, jog Steigiamojo Seimo aikštė tarsi įkalinta transporto mazge. Dėl to į ją užsuka mažai miestiečių", – pastebėjo prof. J.Audėjaitis.

"Kalbant apie automobilių eismą ir jo kelią triukšmą, tai yra viena iš pagrindinių aikštės negyvybingumo priežasčių. Išspręsti, kad triukšmas netrukdytų aikštės gyvavimui, bus vienas iš iššūkių. Žinoma, lauksime ir paties transporto mazgo pertvarkymo pasiūlymų", – poziciją išsakė vicemeras P.Mačiulis.