Ekonomistai pastebi, kad Kaune verslui kuriamos sąlygos niekada nebuvo blogos. Kai kuriais aspektais jos netgi geresnės nei Vilniuje, tačiau ryškesniam proveržiui trūksta aiškesnės ateities vizijos.

"Bendrai vertinant situaciją Kaune, verslo investicijų netrūksta. Galimybės pritraukti dar daugiau investuotojų yra geros, tik reikia pasirinkti potencialiausias verslo sritis. Kol kas Kaune labai stambios bendrovės aktyviai nesižvalgo, tačiau pramonės sektoriuje atsiranda vis daugiau mažesnių užsienio įmonių, steigiamos lietuviško kapitalo įmonės", – paklaustas apie investuotojų susidomėjimą mūsų miestu kalbėjo "Swedbank" Pietų Lietuvos filialo vadovas Saulius Drasutis.

Jis teigė pastebintis, kad Kaunas nėra aiškiai apsisprendęs, kokiose verslo srityse norėtų išsiskirti labiausiai, tačiau šį miestą pasirenkantys verslininkai patys nurodo, kokioms veikloms šis šalies regionas yra pats tinkamiausias.

– Kokius potencialiausius verslo sektorius įžvelgiate Kaune? – dienraštis pasiteiravo S.Drasučio.

– Kaunas išsiskiria palankia geografine padėtimi, miestas įsikūręs Lietuvos centre, todėl yra sausumos kelių ir geležinkelių kryžkelėje. Laikinoji sostinė yra geriausia vieta kurtis logistikos centrams, dabar galima pastebėti tokių įmonių augimą. Šiuo metu statomas "Lidl" logistikos ir sandėliavimo centras, įsikūrė "Gintarinės vaistinės", "Lietuvos pašto", "Sanitex" logistikos centrai, pastatytas "Ginestra" terminalas. Naujų logistikos centrų skaičius tik didės.

Nuo senų laikų Kaunas laikomas pramonės miestu, sukurtos tinkamos sąlygos plėtoti šią sritį. Kaune yra įsikūrusios trys įmonės, kurios bendradarbiauja su "Ikea" ir kitais didžiaisiais Europos pirkėjais. Puikiai dirba metalo įmonės, turinčios didelę patirtį ir gerų darbuotojų. Lengvoji pramonė irgi auga, bet verslininkai šioje srityje jaučia specialistų trūkumą.

Kaune turėtų būti daugiau investicijų į verslą medicinos srityje, kol kas laikinojoje sostinėje menkai plėtojamos medicinos paslaugos. Universitetas ruošia gerus medicinos srities specialistus, tačiau daugelis iš jų siunčiami į rajonus, kiti išvažiuoja į užsienį. Trūksta įmonių, kurios užsiimtų įvairiomis medicinos paslaugomis ir sukurtų tinkamas sąlygas absolventams pasilikti Kaune. Reikia pastebėti, kad mūsų visuomenė sensta, todėl medicinos paslaugų poreikis augs.

– Kokias klaidas gali padaryti Kauno valdžia, bandydama pritraukti investicijas į miestą?

– Kaunas nėra tas miestas, kuris sulauktų tiek daug turistų kaip Vilnius, Druskininkai ar Palanga, todėl viešbučių netrūksta, kaip tik jų turėtų būti mažiau. Investuoti į turizmo sektorių nebūtų pats protingiausias sprendimas. Kaune nėra aiškios miesto planavimo sistemos. Vilniuje bankų, draudimo paslaugų centrai yra įsikūrę tame pačiame rajone, Kaune paslaugas teikiančių įmonių pastatai išklaidyti po visą miestą. Savivaldybei reikėtų galvoti, kurioje miesto vietoje galėtų kurtis verslo įmonės.

Manau, kad Kaune turėtų būti mažiau prekybinio ploto, didelius prekybos centrus reikėjo statyti ne centrinėje miesto dalyje, o pakraščiuose, nes smulkiesiems verslininkams yra sunkiau konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais. Ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose didelės parduotuvės buvo statomos centre, vargu ar pavyks pakeisti tokią situaciją. Sveikintina, kad dabar savivaldybės požiūris į miesto planavimą yra pasikeitęs. Neseniai buvo svarstoma dėl tinklo "Lidl" parduotuvės projekto, miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba priėmė teisingą sprendimą – nesuteikė leidimo pradėti statybų centrinėje dalyje.

– Ar gali būti, kad investuotojai iš Vilniaus ims traukti į Kauną?

– Tokių pavyzdžių jau yra, JAV sveikatos apsaugos įmonė "Intermedix" įsikūrė Kaune, tik kol kas dar nėra vietos steigti paslaugų centrus. Užsienio įmonės, savo veiklą pradėjusios Vilniuje, nori įsikurti Kaune dėl pigesnės darbo jėgos ir mažesnės konkurencijos. Vis dėlto laikinojoje sostinėje yra nemažai trukdžių, stabdančių įmonių plėtrą. Šiuo metu mieste jaučiamas biurų trūkumas, daug įmonių ieškosi patalpų, tačiau negali jų rasti. Taip pat universitetai paruošia per mažai kvalifikuotų specialistų, būtinas glaudus bendradarbiavimas tam, kad įmonėms netrūktų darbuotojų.

– Kokių permainų reikia, kad Kaunas taptų patrauklesnis investuotojams?

– Palyginti Lietuvos miestus pagal užsienio investuotojų skaičių, Kaunas niekada neužėmė blogos pozicijos. Praeitų metų pabaigoje pagal užsienio investicijas vienam asmeniui laikinoji sostinė užima septintą vietą iš 60 savivaldybių. Kauną tikrai galima laikyti versliu miestu, bet investicijų visada įmanoma pritraukti daugiau.

Pasaulio ekonomikos forume visos šalys yra vertinamos pagal konkurencingumo indeksą, Lietuva palankaus vertinimo nesulaukia. Pagrindinės priežastys, kodėl mūsų valstybė netampa patrauklesne šalimi investuotojams, yra sudėtingi darbo santykiai, komplikuotas atlyginimo apmokestinimas. Lietuvoje lengva pradėti verslą, tačiau darbo santykių aplinka viską sunkina. Kol nebus priimti sprendimai, palengvinantys darbo santykius priimant ir atleidžiant darbuotojus, kol bus sunku įdarbinti užsienyje gyvenančius asmenis, tol užsienio investicijų sparčiai nedaugės.

Kalbant tik apie Kauną, vis dar nėra aiškios vizijos, kas yra Kaunas, kokioje srityje miestas specializuojasi, ar tai yra pramonės, ar paslaugų centras. Laikinojoje sostinėje gerai sekasi plėtoti prekybą, bet to neužtenka, miestui reikia nuspręsti, kokias sritis vystyti naudingiausia.