Darniame mieste būtina plėtoti žiedinės ekonomikos principais pagrįstas veiklas. Vadovaujantis mano nurodytomis tvarių miestų gairėmis, Lietuvos miestų darnumas (tvarumas) gali būti vertinamas pagal aštuonias gaires: savitumą puoselėjantis, kompaktiškai plėtojamas miestas; darnaus susisiekimo miestas; žalias miestas; švarus ir klimato kaitai atsparus miestas; gyvybingas miestas; įtraukus miestas; produktyvus miestas; žiedinės ekonomikos miestas.

Ši tematika yra be galo plati ir išsami, tad viską aptarti vienu kartu būtų tiesiog neįmanoma. Kalbant apie miestus ir šiuo metu labai jautrią klimato kaitos problemą, man ypač svarbus yra darnaus susisiekimo, švarus ir klimato kaitai atsparus miestas.

Po 0,75 automobilio

Kaip atrodo darnaus susisiekimo miestas? Oficialus apibrėžimas darnaus susisiekimo miestą apibūdina taip: tai miestas, kuris atliepia šiandienos ir rytojaus susisiekimo poreikius, kurio transporto sistema yra subalansuota, prieinama, efektyvi ir saugi.

Tokio miesto gyventojams prieinamas skirtingų rūšių transportas – patogiai pasiekiamas, įperkamas ir tinkamu laiku kursuojantis viešasis, bevariklis, elektrinis, taip pat kelionės pėsčiomis, dalijimosi paslaugos ir kombinuotos kelionės.

Pats savo kasdienėms kelionėms į darbą renkuosi dviratį, keliauju pėsčiomis arba naudojuosi viešuoju transportu. Automobilis paliekamas kieme ir laukia kelionių su šeima. Tačiau galima suprasti, kad tokias judumo priemones miestuose renkasi ne kiekvienas.

Pagal oficialius „Regitros“ 2024 m. duomenis, Kauno mieste įregistruota apie 230 tūkst. įvairių rūšių transporto priemonių, tad statistiškai vienam Kauno miesto gyventojui tenka po 0,75 transporto priemonės.

Drąsiai galiu teigti, kad Lietuva – automobilizmo kraštas. Turėti po du automobilius šeimoje dažnai tampa būtinybe, o didžiojoje dalyje miestų automobiliu dažnai važiuoja tik vienas žmogus. Dėl to miestas kenčia nuo nepakeliamų spūsčių, oro ir triukšmo taršos.

Milžiniškas iššūkis

Miestą paversti darnaus judumo miestu yra tikras iššūkis. Ši užduotis apima urbanistinės infrastruktūros klausimus, miesto organizacinius viešojo transporto, eismo organizavimo ir kitus klausimus, ekonominius, technologinius sprendimus, ir, įvardyčiau kaip svarbiausią priežastį – žmonių sąmoningumą (arba socialinius veiksnius).

Galime padaryti nemokamą viešąjį transportą, apmokestinti automobilių parkavimą dešimteriopai, tačiau tai nepakeis mąstymo didžiosios visuomenės dalies, kuri negali gyventi be automobilio.

Kaip puikiais darnaus susisiekimo miestų pavyzdžiais visada žaviuosi Skandinavijos šalių, Vokietijos miestais, kuriuose žmonės savu noru kasdienėms kelionėms renkasi dviratį, viešąjį transportą, kelionėms automobiliu teikdami mažesnį prioritetą.

Labai svarbu yra švarus ir klimato kaitai atsparus miestas. Tai toks miestas, kuriame vykdoma vandens ir oro kokybės stebėsena, įgyvendinamos poveikį aplinkai mažinančios priemonės, planavimo ir projektavimo etapuose vertinamos klimato kaitos grėsmės.

Labai svarbu yra švarus ir klimato kaitai atsparus miestas.

Senieji miestai

Taip pat nustatomos galimai pažeidžiamos teritorijos ir (ar) urbanistinės struktūros, įtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, prioritetą skiriant sprendimams, pagrįstiems gamtiniais procesais, plėtojamos klimato kaitai prisitaikančios ir jai atsparios urbanistinės struktūros, saugomi klimato kaitos veikiami kultūros ir gamtos paveldo ištekliai.

Kalbant apie klimato kaitą, galime žiūrėti dviem kryptimis – kaip sušvelninti antropogeninę (atsiradusią dėl žmogaus veiklos padarinių) klimato kaitą, arba kaip prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

Pastaruoju metu vis daugiau stebime reikšmingų gamtinių įvykių, stichijų, kai iškyla pavojus žmonių sveikatai, miestams, gyvenvietėms. Kalbant apie klimato kaitos padarinius ir miestus, galima paminėti audras su itin gausiais krituliais, dideles karščio bangas ir t. t.

Kaip žinoma, senieji miestai, tokie kaip Kaunas, buvo projektuoti visiškai neatsižvelgiant į galimus gamtinius veiksnius, kurių atsiranda dėl klimato kaitos padarinių. Dėl užslenkančių debesų per itin trumpą laiką iškrintančio didelio kiekio kritulių nuotekų sistemos nepajėgios surinkti.

Prie šios problemos taip pat prisideda ir betono džiunglių kūrimas miestuose. Naikinami žalieji plotai, miestų aikštės klojamos trinkelėmis ir betonuojamos – tai taip pat lemia žymiai mažesnį natūralų kritulių sugėrimą.

Reikėtų perprojektuoti

Dėl to miestai neretai ima skęsti, atsiranda žymiai daugiau ekstremalių situacijų. Panašiai yra ir dėl vadinamųjų karščio bangų. Kuo mažiau žaliosios infrastruktūros yra miestuose, tuo labiau miestų paviršius vasarą įkaista, taip sudaroma daug nepatogumų ir atsiranda kitų veiksnių.

Todėl būtina perprojektuoti ir atnaujinti urbanistinių teritorijų paviršinių nuotekų surinkimo tinklų sistemas, kuo daugiau dėmesio skirti žaliajai infrastruktūrai, pastatus miestuose projektuoti taip, kad jie būtų kuo labiau atsparūs gamtiniams veiksniams.

Taip užtikrinant modernią infrastruktūra miestuose būtų galima kuo labiau sušvelninti klimato kaitos padarinius miestų teritorijose.