Ilgametė iniciatyva

Ne vienus metus Kauno Panemunės socialiniuose globos namuose gyvenantys ar dienos centrą lankantys senoliai žino, kad kiekvienas vasaris jiems – grožio, o Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros trečiakursėms – praktikos mėnuo. Jo metu studentės teikia mobiliąsias kosmetologijos paslaugas, t. y. procedūras, kurios atliekamos nespecifinėje aplinkoje. Šiemet studentės aplankė ir Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) moteris. Kauno rajone savo lagaminus merginos skleidė net aštuoniuose taškuose.

Jei tik reikia, merginos procedūras daro pritūpusios.

„Kilo mintis teikti paslaugas, kurios duotų dvigubai naudos. Studentėms tai puiki galimybė pažinti kitokį klientą ir pradžiuginti labiau pažeidžiamą socialinę grupę. Ši tradicija tęsiama jau keletą metų“, – Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros lektorė, kosmetologė Loreta Valatkevičienė pasakojo, drauge su studentėmis į Panemunės socialinius globos namus važiuojanti jau ne pirmus metus. Pertrauka buvo tik karantino metu.

„Maniau, kad praėjusių metų vasarį nepavyks patekti į globos namus, bet vadovė įsileido. Sakė, kad turi duoti žmonėms bent kokią šventę, nes jie tiek daug išgyveno pandemijos metu. Žinoma, mes buvome pasiskiepiję, laikėmės visų reikalavimų. Saugumas mums ir dabar yra prioritetas, todėl visuomet kruopščiai ruošiamės kiekvienam vizitui“, – L. Valatkevičienė džiaugėsi nenutrūkstančiu bendradarbiavimu su globos namais.

Nuo masažo iki manikiūro

Prieš kiekvieną išvyką studentės savo lagaminėlius pripildo pačių įvairiausių priemonių, pradedant higienos reikmenimis, baigiant kelių rūšių masažiniais kremais ir nagų lako buteliukais. Apsilankymų metu senoliai lepinami pečių juostos, rankų, veido masažais, jiems atliekamas manikiūras, dedamos kaukės, dažomi antakiai ir blakstienos.

„Per tiek metų jau žinau, kokio ryškumo antakių norės viena ar kita moteris. Žinau ir tuos globos namų gyventojus, kurie kitą dieną, greičiausiai, neprisimins, kad vakar buvome atvykę“, – apie neįkainojamą patirtį bendrauti, pažinti ir dalytis, kalbėjo L. Valatkevičienė.

Nauda: labiausiai senjorai mėgsta masažus, tačiau mielai tvarkosi ir nagus. / L. Valatkevičienės, R. Jančienės nuotr.

Bene populiariausia procedūra – masažai. Senoliai jaučia, kad jaunos merginos nesibodi raukšlėmis išvagotų jų kūnų, todėl visiškai atsiduoda į jų rankas. Globos namų gyventojai studentėms mielai tiesia ir savąsias. Vieni prašo tik lengvo masažo, kiti – apkarpyti rankų nagų odeles arba pakoreguoti nagų formą. Su šypsena Loreta prisiminė vieną garbaus amžiaus damą, kuri į studenčių klausimą, kaip laikosi, atsakė, esą jos savijauta būtų kur kas geresnė, jei kojų nagai būtų nulakuoti ryškiai raudonai. Nors įprastai merginos siūlo rinktis neutralias spalvas, tąkart nė viena jų neprieštaravo. Nudažė taip, kaip norėjo senjora. Tiesa, tokių ryškių moterų nedaug. Įprastai globos namų gyventojai renkasi būti mažiau pastebėti. Nelakuoja nagų, nedažo lūpų ar plaukų, tačiau juos visada perbraukia šukomis.

„Išpuoselėtas grožis tos kartos žmonėms nerūpi. Jiems svarbu tvarka, švara. Todėl veidą iki girgždesio gali prausti ūkiniu muilu“, – tokiais atvejais, anot L. Valatkevičienės, studentės pataria, kaip pamaitinti veido odą, kad ši būtų mažiau sudirgusi.

Rūpinimasis savimi būdingas ne tik moterims. Daugelį metų lankanti senolius globos namuose, Loreta pasakojo sutikusi ne vieną garbaus amžiaus vyrą, kuriam įprotis gerai atrodyti prieš moteris likęs dar nuo jaunystės laikų. Antai, Panemunės socialinių globos namų ilgametis gyventojas Petras studenčių nepasitiks bet kaip apsirengęs. Nors paskutinį kartą studenčių teikiamų procedūrų atsisakė, salėje pasirodė pasipuošęs marškiniais ir nešinas istorinėmis knygomis rankoje.

Reikia padrąsinimo

Ne visi globos namų gyventojai būna ryžtingi. Kai kurie jų stebi procedūras per bičiulių petį, o paklausti, kodėl dvejoja, savo sprendimus argumentuoja pasikartojančiais motyvais. Vienas gėdijasi savo rankų, kitas įsitikinęs, kad gyvenimą nugyvens be higieninio manikiūro ar veido masažo. Kai galiausiai padrąsinti kolegijos studenčių ar juos lydinčios dėstytojos Loretos sėda į kėdę, gailisi, kad nedrįso anksčiau, ir kitąsyk žada būti ryžtingesni.

„Turime ir nuolatinių lankytojų, kurie procedūras daro kas mėnesį. Žinoma, yra ir tokių, kurie paklausia, ar jie gali susitvarkyti rankų nagus, jei jau buvo atliktas veido ar pečių juostos masažas“, – ne vienas senolis, anot L. Valatkevičienės, vis pasitikslina, ar procedūros tikrai nieko nekainuoja.

Likti skolingi globos namų gyventojai nemėgsta. Už procedūras atsilygina šypsena, nuoširdžiu „ačiū“ ar šokolado plytele iš kišenės.

„Jiems labai svarbu patiems atsidėkoti. Net jei saldainiai padėti visiems, nuneš kiekvienai studentei atskirai, taip parodydami išskirtinį dėmesį. Jie tiesiog spinduliuoja gerumu“, – bekalbant apie širdinguosius senjorus, lektorės lūpų kampučiai kilo į viršų.

Jaučiasi esančios karalienės

Neretai išbandę tam tikras procedūras senjorai kolegijos studentes apiberia klausimais, kaip reikėtų prižiūrėti veido, rankų odą, kokias priemones naudoti, o kartais paprašo parduoti nagų lako buteliuką. Po studenčių prisilietimų juokais save ir bičiules vadina karalienėmis, nes tai joms visiškai nauja patirtis.

„Viena studentė tvarko nagus, kita masažuoja. Joms tai kažkas nepaprasto. Paskui žiūri viena į kitą ir žarsto komplimentus: tu atjaunėjai dešimčia metų, tavęs namiškiai neatpažins!“ – nors ryškių pokyčių po procedūrų tikėtis neįmanoma, svarbiausia, anot pašnekovės, kad senolių laimės skalė šokteli į viršų. Jiems smagu ne tik dėl procedūrų, bet ir dėl galimybės pabendrauti su studentėmis. Šios ima pasakoti savo istorijas senjorams, o netrukus ir šie atsiveria jaunosioms viešnioms.

Iniciatyva: šalutinis studenčių atliekamų procedūrų poveikis – laimė. / L. Valatkevičienės, R. Jančienės nuotr.

L. Valatkevičienė neslėpė, kad labai įdomu stebėti, kaip kiekvienas susitikimas keičia studentes. Jos tampa jautresnės, labiau atjaučiančios.

„Pamenu vieną studentę. Po pirmojo apsilankymo globos namuose, vos tik užvėrusi jų duris, ji pažadėjo paskambinti savo močiutei“, – lektorė džiaugėsi, kad, duodamos senoliams, trečiakursės atgal gauna dar daugiau.

Beje, kaip ir pati lektorė. Loreta iš senjorų mokosi džiaugtis smulkmenomis ir nebambėti, jei vietoj lauktos saulės dangus prakiuro lietumi. Žinoma, širdį glosto ne tik teigiamos emocijos. Kaskart važiuodama į globos namus dėstytoja galvoja, ar sutiks visus tuos, kuriuos paliko praėjusiais metais. Sunku stebėti ir sveikatos pokyčius, kurie dažnu atveju būna ne į gerą.

„Pagyvenę žmonės yra labai šviesūs. Jie taip nuoširdžiai mūsų laukia, kad nesuartėti neįmanoma“, – apie ypatingą ryšį pasakojo kosmetologė.

Reikia daugiau kalbėti

Darbas su vyresniais žmonėmis ne sudėtingesnis. Tereikia atkreipti dėmesį į tam tikras detales. Jas Loreta su studentėmis aptaria dar prieš vizitus pas senolius.

„Labai svarbus bendravimas. Su studentėmis kalbame, kad globos namų gyventojai gali turėti fizinių negalių – sunkiau girdėti, prasčiau matyti. Vadinasi, bendraujant reikia aiškiai artikuliuoti žodžius, kalbėti garsiau, būtinai paaiškinti, kokia procedūra bus atliekama. Visada pabrėžiame, kad pagyvenusiam klientui turi būti patogu. Jei tik reikia, merginos procedūras daro pritūpusios“, – darbo globos namuose ypatumus vardijo L. Valatkevičienė.

Dėl vartojamų medikamentų, senolių veido oda yra jautresnė. Vadinasi, klampių kaukių, kurias reikėtų prausti palinkus virš kriauklės, dėti negalima. Studentės naudoja lakštines. Kai kurių senolių pirštų sąnariai deformuoti, todėl atliekamas masažas turi būti švelnus. Ne visoms moterims galima dažyti ir blakstienas. Jei studentės mato, kad senolei bus sudėtinga nueiti iki kriauklės, rekomenduoja rinktis kitą procedūrą. Labai atsargiai atliekamas ir higieninis manikiūras, nes nemažai garbaus amžiaus žmonių vartoja kraują skystinančius vaistus.

„Dirbant su vyresniais žmonėmis reikia žinoti, ką pasakyti. Dažniausiai sakome, ką galime padaryti, tačiau būna ir taip, kad sakome: padarysime jums konkrečią procedūrą“, – po jų, anot lektorės, visi lieka laimingi ir besišypsantys.