Poilsis ant sėdynės

Aštuonerius metus "Kautra Cargo" išdirbęs krovininių automobilių vairuotojas Antanas Bendoraitis "Kauno dienai" papasakojo, su kokiomis problemomis susidurdavo komandiruotėje, į kurią siųsdavo bendrovė. Anot vyro, trūko privalomojo poilsio, tik po 35 valandų kelionės autobusiuku jis galėdavo šiek tiek atsipūsti.

A.Bendoraičio darbas buvo įvairiose Europos šalyse vežti krovinius. Maršrutas prasidėdavo Kaune. Iš čia autobusiuku vairuotojas išriedėdavo į kitas šalis, kuriose yra jam priskirtas sunkiasvoris automobilis. Atvykus į Prancūziją, Olandiją ar kitas šalis, prasidėdavo tikrasis šešias savaites trunkantis darbas, tačiau vairuotojas tikino, kad nuvykti iš Lietuvos iki jam priskirtos Europos valstybės nebūdavo taip lengva.

Sausio 11 d. mane atleido, nes neturėjau dokumento, tačiau patys nesuteikė atostogų, kad galėčiau jį laiku gauti.

Anot jo, kelionė nuo Kauno iki veiklos centro kurioje nors šalyje trukdavo apie 35 valandas. Pagal reikalavimus, vairuotojams paros norma – 15 valandų. Praėjus šiam laikui, privaloma ilsėtis viešbutyje, tačiau bendrovė "Kautra Cargo" jo neužsakydavo, tad pustrečios paros tekdavo praleisti ant nepatogių autobusiuko sėdynių.

"Autobusiuku važiuoja devyni vairuotojai. Pakaitomis visi vairuotoja, visas kelias – daugiau nei 2 400 km. 15 valandų nuvažiavę turėtume pailsėti viešbučiuose, bet vairuotojai turi keistis ir keliauti iki vietos. Kadangi autobusiukas pilnas, nėra galimybės normaliai pailsėti, o po 35 valandų kelionės visos kojos sutinusios. Valdžia vis sakydavo, kad išimtume savo kortelę, nes tada nerodoma, kad važiuoji, bet autobuse tikrai pailsėti neįmanoma. Viešbučiai privalomi", – problemą dėstė A.Bendoraitis.

Jis aiškino, kad po ilgos kelionės nuo Kauno iki jam priskirtos sunkiasvorės transporto priemonės, jis beveik be poilsio turėdavo pradėti darbą numatytu maršrutu. Dažnai būdavo ir taip, kad atstovėjęs būtiną laiką, naktimis turėdavo važiuoti iki objekto, ten sukrauti krovinį, jei spėdavo, jį išsikrauti kitoje vietoje. Tuomet po 15 valandų darbo laiko, reikia būtinai sustoti, pailsėti. Praėjus poilsio laikui, vėl tenka važiuoti naktimis.

Vairuotojas pažymėjo, kad ne kartą iš "Kautra Cargo" vadovybės girdėjo raginimą ištraukti tachografo kortelę, kad nebūtų skaičiuojamos darbo valandos, tačiau užsienyje labai griežtai žiūrima į tolimųjų reisų vairuotojų poilsį, tad jei ištraukus kortelę, vairuotojas vis tiek būna automobilyje, o ne ilsisi viešbutyje, gali sulaukti nemažos baudos. Vyrui nėra tekę jos sumokėti, tačiau tik dėl to, kad nepatikrino policija.

"Vadovas dažnai sakydavo, kad aš dirbu ne ES, todėl man viešbučiai nepriklauso ir direktyvos negalioja. Bet kaip galėjau ne Europoje dirbti, jei važinėjau į Prancūziją, Olandiją ir kitas šalis?" – vadovybės požiūriu stebėjosi A.Bendoraitis.

Anot vairuotojo, bendrovės atstovai tikindavo, kad jei įklius pareigūnams, lai sumoka baudą iš savo kišenės, o pinigai už baudą bus iš karto pervesti į jo sąskaitą. Taip neva už vairuotoją baudą sumokės pati bendrovė, o ne vairuotojas.

Be to, jis pridūrė, kad bendrovė neskaičiuoja užmokesčio už tą laiką, kai jis vyksta iš Kauno į jam priskirtą ES šalį, kur jis turi pakeisti kitą vairuotoją ir atidirbti šešias savaites. Kaip tikino vairuotojas, dažniausiai sumokėdavo už 43 dienas, nors išvykęs būdavo 45. Jis aiškino, kad, pagal naujus reikalavimus, jei vairuotojas dirba pavyzdžiui, Prancūzijoje, jam prie atlyginimo turi būti mokamas ir priedas, kuris atitiktų tos šalies darbo įkainius, tačiau lietuvis tokių priedų prie atlyginimo niekada negavo.

Užkliuvo mokesčiai

A.Bendoraitis pasakojo, kad tarp jo ir bendrovės "Kautra Cargo" vadovybės juoda katė perbėgo praėjusių metų kovą. Po vieno reiso jis parašė raštą, kuriuo prašė paaiškinti, kur jis turėtų leisti poilsio dienas, kur nakvoti, tačiau atsakymo nesulaukė. Nuo tada, kaip sako vairuotojas, prasidėjo spaudimas išeiti iš darbo.

Bendrovės administracijai skirtame laiške vyras prašė paaiškinti ir tam tikrus mokesčių klausimus. Jis išdėstė, kad pasitaikė situacijų, kai, būnant užsienyje, sugedo jo vairuojama transporto priemonė. Vyrui buvo pasakyta, kad už remontą sumokėtų iš savo kišenės. Pateikus išlaidas bendrovės buhalterijai, pinigai į vyro banko sąskaitą buvo pervesti iš karto, tačiau vairuotojas nesupranta, kodėl tokie mokesčiai turi būti atliekami jo asmenine kortele.

"Man išsiimant pinigus iš savo kortelės yra taikomi tam tikri limitai, bet dėl darbo turiu gryninti pinigus ir atsiskaityti už automobilio remonto paslaugas. Be to, kai pervedė pinigus už remontą, paskirtyje buvo nurodyta, kad tai – dienpinigiai. Kodėl reikia taip nurodyti? Atrodo, kad aš iš savų pinigų išlaidas dengiu. Kodėl negali duoti įmonės kortelės ar pervesti tiesiai į remonto darbus atlikusios įmonės sąskaitą, kodėl aš turiu tai daryti savo asmenine kortele?" – stebėjosi patyręs vairuotojas.

Neteko darbo

Po beveik metų spaudimo vairuotoją atleido. Kaip tikina A.Bendoraitis, bendrovės "Kautra Cargo" vadovas taip pasielgė neteisėtai, nes neleido susitvarkyti vairuotojams reikiamų dokumentų, o paskui atleidimą priežastimi tapo ir tai, kad jis neturėjo to dokumento.

Europoje dirbantys sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai privalo baigti 95 kodo kvalifikacijos kursus, leidžiančius Europoje vežti krovinius. Norint gauti šios kvalifikacijos dokumentą, reikia išklausyti 30 val. trunkančius kursus. A.Bendoraitis dar rudens pradžioje pranešė, kad baigiasi minėto 95 kodo galiojimas, ir jis turi iš naujo išklausyti kursus. Tąkart administracija aiškino, kad dar iki gruodžio mėnesio, kada baigs galioti dokumentas, yra nemažai laiko, tad tikrai spės, tikino, kad bus įtrauktas į sąrašus ir galės išklausyti kursus.

Autobusiukas pilnas, nėra galimybės normaliai pailsėti, po 35 valandų kelionės visos kojos sutinusios.

Grįžus iš dar vienos komandiruotės vyras prašė atostogų, kad galėtų gauti reikiamą kvalifikaciją, be kurios neįmanoma dirbti, tačiau atostogų jo niekas neišleido ir vėl įteikė įsakymą, kad turi važiuoti į naują reisą.

"95 kodas baigė galioti gruodžio 13 d. Kai grįžau, vadovas man įteikė naują įsakymą, kad turiu išvažiuoti sausio 4–5 d., nors jis žinojo, kad negalėsiu to padaryti. Juk buvo šventinis periodas, į kursus užrašė tik sausio 2 d., todėl tik po savaitės viską išklausiau. Todėl, kad neturėjau to kodo, sausio 11 d. mane atleido, nors patys nesuteikė atostogų, kad galėčiau išeiti reikiamus kursus", – dėstė A.Bendoraitis.

Pažeistos procedūros

Vairuotojas ne tik neteko darbo, bet buvo pažymėta, kad jis atleistas dėl šiurkštaus darbo pažeidimo. Vyras tikino, kad toks įrašas gali pakenkti, kai ieškos kito darbo, nes šiurkštų darbo pažeidimą galima interpretuoti įvairiai. Todėl jis kartu su advokatu rengia dokumentus ir tokį "Kautra Cargo" vadovų sprendimą bandys užginčyti darbo ginčų komisijoje.

Atleisto vairuotojo advokatas Erikas Pavlovičius "Kauno dienai" sakė, kad iš darbo atleidžiant A.Bendoraitį, buvo pažeistos procedūros, todėl darbo ginčų komisijoje bus siekiama ne tik užginčyti atleidimo motyvą, bet ir išsireikalauti kompensacijos.

"Klientas į mane kreipėsi maždaug prieš pusmetį. Jis nurodė, kad darbdavys daro jam spaudimą, verčia išeiti iš darbo už tai, kad paprašė, jog būtų laikomasi reikalavimų pagal ES direktyvas", – komentavo advokatas E.Pavlovičius.

Jis aiškino, kad darbo sutartyje nurodyta, jog vairuotojas dirba 8 valandas, tačiau iš tikrųjų jie dirba nuo reiso iki reiso ir tada skaičiuojami dienpinigiai. Iš vadovybės įteikiamas įsakymas vežti krovinius iš tam tikros vietos į kitą.

"Tačiau atvažiuoti iki sunkvežimio jam reikia maždaug trijų parų. Šio laiko niekas neįskaičiuoja. Negana to, jis turi sėsti prie vairo, nors būna beveik tris paras normaliai nepailsėjęs, tik šiek tiek pasnaudęs mikroautobuse. Pradėjęs vairuoti, jis turi įdėti tachografo kortelę ir važiuoti 8 valandas, tada pailsėti, o savaitgaliais darbdavys privalo parūpinti viešbutį, tačiau atsisakė tai padaryti ir pasiūlė miegoti, kur nori. Europos šalyse policija į tai žiūri labai griežtai, vairuotojas gali ne tik gauti baudą, bet ir prarasti vairuotojo pažymėjimą, taip pat – ir darbą", – toliau situaciją dėstė teisininkas.

Vadovybė nepateikė atsakymų ir dėl pareigybės nuostatų, nors A.Bendoraitis to teiravosi raštu. "Neleido išeiti atostogų ir už savo pinigus išklausyti kursų, nesutiko ir patys sumokėti už 95 kodo kursus, nors klientas apie tai, kad jam jie reikalingi, pranešė tiek rugsėjį, tiek spalį, tiek lapkritį. Klientas nespėjo išklausyti kursų, o darbdavys pareiškė, kad darbuotojas turėjo daug laiko ir galėjo anksčiau pasirūpinti dokumentais. Taip pat pridūrė, kad jei neišvažiuos į reisą, tai laikys pravaikšta. Tuo pasinaudoję, atleido jį iš darbo", – sakė E.Pavlovičius.

Anot advokato, reikalaus, kad būtų pripažintas neteisėtas atleidimas iš darbo ir prašoma sumokėti patirtą neturtinę žalą. "Kelsime klausimus ir dėl diskriminacijos, nes įmonėje dirba ukrainiečių, kurie nieko neprašo, nereikalauja viešbučių, nors jiems jie priklauso. Be to, klientas pažymėjo, kad nebuvo išleidžiamas atostogų ne tik dėl kursų, bet ir norint pailsėti. Atostogas užrašydavo tada, kai būdavo prastovos. Iš tikrųjų jis tada negali  atostogauti, nes stovi ir ilsisi tarp darbo valandų", – toliau apie bendrovės "Kautra Cargo" veiksmus, kuriuos ginčys komisijoje, kalbėjo teisininkas.

Anot jo, į darbo ginčų komisiją ketinama kreiptis artimiausiu metu.

Kaltas pats darbuotojas?

"Kauno diena" susisiekė ir su bendrovės "Kautra Cargo" vadovu Raimondu Lekečinsku, kad šis paaiškintų, dėl ko iš darbo buvo atleistas A.Bendoraitis. Vadovas tikino, kad tai įvyko dėl darbuotojo kaltės.

"Žmogus daug metų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Jis žino, kur gali kreiptis ir pateikti pretenziją, bet kažkodėl nepateikia. Darbuotojai ilsisi taip, kaip priklauso, imami viešbučiai. Tačiau jei žmogus susikuria fantazijų, tai jose, matyt, ir gyvena. Yra institucijos, kurios mus kontroliuoja. Jis turi teisę į jas kreiptis, bet kažkodėl neteikia pretenzijų. Jis kreipiasi ne ten, kur reikia. Jis piktnaudžiavo, mes porą metų kentėme", – taip išgirdęs "Kauno dienos" klausimus pokalbį pradėjo R.Lekečinskas.

Pasiteiravus, kaip A.Bendoraitis piktnaudžiavo, "Kautra Cargo" vadovas teigė, kad vairuotojas ne laiku išvažiuodavo į darbą arba neturėjo dokumentų, kuriais reikėjo pačiam pasirūpinti ir turėti, kad galėtų dirbti.

"Trūko kantrybė. Su žmogumi jau porą metų bandėme šnekėti, bet jis nelinkęs to daryti. Jam į rankas yra įduotas raštas, viskas surašyta, dėl ko jis atleistas. Tikrai žmogus šneka nesąmones, kad sumokame už 43, o ne 45 dienas. Jų atlyginimas yra nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Algą sudaro minimumas ir dienpinigiai, už visas dienas jam yra sumokėta. Jis kenkė mums, dabar toliau nori kenkti", – pareiškė R.Lekečinskas.