Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Renginyje bus gvildenamos istorijos, politikos mokslų, socialinių mokslų, teatro ir meno temos, diskutuojama apie Lietuvos žydų gyvenimą prieš Holokaustą ir jo metu.

Pasak vienos iš renginio organizatorių, VDU istorijos mokslų doktorantės Lisos Storer, konferencija siekiama visuomenei parodyti, kokį svarbų vaidmenį nacių okupuotoje Lietuvoje vaidino Kauno getas, bei priminti istorijas ir patirtis tų, kurie jame buvo kankinami.

Anot jos, konferencijos pavadinimas „Mąstyti istoriją, suprasti atmintį“ kviečia diskutuoti apie istoriją ir kolektyvinės atminties spragas ­­– kodėl šios atsiranda ir ar apie jas yra kalbama pakankamai.

Konferencijoje dalyvaus Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein (Hadas Vinberg Silverstein), JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald (Kara Makdonald), Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) bei Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Renginio dalyviai lankysis Sugiharos namuose, vyks filmo „Kauno getas: palaidota istorija“ peržiūra, taip pat numatomas vizitas į Istorinę Prezidentūrą Kaune. Po konferencijos liepos 10-ąją VDU Didžiojoje auloje vyks atminimo koncertas.

Nacistinės Vokietijos pareigūnų sukurtas Kauno žydų getas egzistavo nuo 1941 metų rugpjūčio 15 dienos iki 1944 metų liepos 12 dienos Vilijampolėje tarp Neries upės rytuose, dabartinio Raudondvario plento pietuose, Panerių gatvės vakaruose ir Varnių gatvės šiaurėje. Žymią dalį dabar čia užima Sąjungos aikštė.

Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkst. žmonių, dauguma jų buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti IX forte.

Likviduojant getą žuvo apie 2 tūkst., į koncentracijos stovyklas išvežta apie 6 tūkst. žmonių.

Iš 37 tūkst. Kauno žydų Holokaustą išgyveno mažiau nei 3 tūkstančiai.