Portalas kauno.diena.lt pranešė, kad Kauno klinikinės ligoninės direktorius G. Abeciūnas penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjų Nendrės Černiauskienės ir Linos Bušinskaitės-Šriubienės veiksmus, turinčius šmeižimo, pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių.

"Negaliu kategoriškai teigti, kad visa šmeižto ir dezinformacijos kampanija nukreipta VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalykinei reputacijai menkinti yra užsakyta, tačiau, kad viešojoje erdvėje vyksta nuolatinis įstaigos ir mano, kaip vadovo, menkinimas, tai yra akivaizdu", – pareiškime nurodė G.Abeciūnas.

SAM atsakas pasiekė šiandien. Ministerija nurodo, kad sprendimas atleisti G.Abeciūną iš pareigų priimtas įvertinus padarytus darbo pareigų pažeidimus, kurie pripažinti šiurkščiais.

Pasak ministerijos, gydymo įstaigos veiklos rezultatas antrus metus yra neigiamas. Audito metu nustatyta, kad G.Abeciūnas būdamas vadovu galėjo neefektyviai panaudoti įstaigos lėšas sudarydamas viešųjų pirkimų pardavimo sutartis, įdarbindamas darbuotojus. Po ministerijos atlikto audito, kuriuo buvo paskaičiuotas įstaigai padarytos žalos dydis, pradėtas darbo pareigų pažeidimo tyrimas.

„Atliekant tyrimą, ligoninės direktoriaus buvo paprašyta bendradarbiauti ir pateikti pasiaiškinimą, tačiau nustatytu terminu nebuvo pateiktas nei pasiaiškinimas, nei dokumentai, galintys paneigti jo padarytus darbo pareigų pažeidimus. Bet kuris įstaigos vadovas, būdamas atsakingu už įstaigos veiklą, patikėto turto išsaugojimą, racionalų panaudojimą, atskaitingumą įstaigos dalininkui SAM, turi pareigą bendradarbiauti su ministerija“, – sako dalininkų susirinkimo pirmininkė, ministerijos korupcijos prevencijos specialistė Stasė Kazlauskienė.

Negaliu kategoriškai teigti, kad visa šmeižto ir dezinformacijos kampanija nukreipta ligoninės dalykinei reputacijai menkinti yra užsakyta, tačiau, kad viešojoje erdvėje vyksta nuolatinis įstaigos ir mano, kaip vadovo, menkinimas, tai yra akivaizdu.

Šios ir kitos aplinkybės rodo gydymo įstaigos vadovo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio SAM interesais, teigia ministerija.

Savo rašte Generalinei prokuratūrai G.Abeciūnas ministerijos ne pirmą kartą skleidžiamus kaltinimus, kategoriškai atmetė.

"Apie kokius tariamai daugybinius darbo tvarkos pažeidimus ir mano tariamus pažeidimus galėtų samprotauti patarėja, jei po 2017 m. liepos 7 d. audito ataskaitos net nebuvau paprašytas pateikti paaiškinimo? Tokio ministro patarėjų piktnaudžiavimo negalima būtų pateisinti, pvz., nežinojimu ar suklydimu, nes SAM atlikto Kauno klinikinės ligoninės 2016–2017 m. audituojamojo laikotarpio atlikto audito rezultatas buvo įformintas 2017 m. liepos 7 d. Akivaizdu, kad Audito ataskaita buvo užbaigta su keletu rekomendacijų, kurios buvo skirtos dėl, mūsų manymu, mažareikšmių pažeidimų, dėl kurių mes nematėme pagrindo nei prieštarauti, nei rekomendacijas ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka", – pareiškime prokurorams rašė G.Abeciūnas, pridūręs, kad ministro patarėjos vykdė "nuolatinį mano, kaip įstaigos vadovo šmeižimą, sąmoningą psichologinį gniuždymą, oficialiuose SAM dokumentuose esančios informacijos iškraipymą ar nuslėpimą, teikiant informaciją visuomenės informavimo priemonėms (ir netgi skleidžiant dezinformaciją plačiu mastu, pvz., į BNS)".

"Tendencingai siekiama mane kaip Kauno klinikinės ligoninės direktorių pažeminti, apkaltinti prasimanytų nuostolių padarymu, tariamos "korupcinės veiklos" tęsimu", – akcentuota pareiškime.

Sprendimą skųs teismui

Trečiadienio vakarą savo poziciją dėl atleidimo išplatintame pranešime išreiškė ir pats G. Abeciūnas. 

Kauno klinikinės ligoninės direktorius pasirengęs teisme įrodyti, kad lapkričio 8 d. įvykusio VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalininkų susirinkimo nutarimas iš pareigų atšaukti jį, kaip ligoninės vadovą, buvo ir nepagrįstas, ir neteisėtas.

„Nesutinku su pareikštais man pažeidimais, apie kuriuos žiniasklaidai pranešė SAM, – teigia G. Abeciūnas. – Nesu net susipažinęs su pažyma, apie kurią nuo rugpjūčio mėnesio tvirtino Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat nebuvau supažindintas su menamo vėlesnio audito išvadomis, apie kurias taip pat teigia SAM atstovai“, – sako G. Abeciūnas.

G. Abeciūnas teigia, jog beveik visada SAM atstovai prie kaltinimų ir metamų įtarimų pridėdavo žodelį „galimai“.

„SAM atlikto Kauno klinikinės ligoninės 2016-2017 m. audituojamojo laikotarpio atlikto audito rezultatas buvo įformintas 2017 m. liepos 7 d., o audito ataskaita buvo užbaigta su keletu rekomendacijų. Jokio kito audito ligoninėje atlikta nebuvo. Tik pačioje ministerijoje kurpiami „rašteliai“ ir „pažymos“, apie kurias mūsų gydymo įstaiga nebuvo nė supažindinta“, – pareiškime rašo G. Abeciūnas.

Jis neigia ir kaltinimus dėl esą dvejus metus iš eilės neigiamo gydymo įstaigos balanso, nes tai netiesa.

Jokio kito audito ligoninėje atlikta nebuvo. Tik pačioje ministerijoje kurpiami „rašteliai“ ir „pažymos“, apie kurias mūsų gydymo įstaiga nebuvo nė supažindinta“.

G.Abeciūnas tvirtina, kad dalininkų sprendimą neabejotinai skųs teismui ir įsitikinęs, jog teismo keliu į darbą sugrįš. Pasak G. Abeciūno, net nesuvokiama, kad teisinėje ir demokratinėje valstybėje apie tariamą atšaukimą iš pareigų sužino iš žiniasklaidos, nes oficialiu dokumentu jo niekas net neinformavo, kad žiniasklaidai paskleistoje informacijoje ministro patarėja L. Bušinskaitė-Šriubienė įžūliai meluoja, kad manęs buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą, nors niekas jo net neprašė, o reikalavimas pasiaiškinti pagal Darbo kodekso nuostatas yra būtina esminė sąlyga, atleidžiant darbuotoją iš darbo už tariamus šiurkščius pažeidimus.

„Tai jei neprašė pasiaiškinimo, tai akivaizdu, kad nebuvo darbo drausmės pažeidimų, – įsitikinęs G. Abeciūnas. –  Manau, kad tai parodo SAM desperaciją, suprantant, kad net esminių sąlygų, būtinų atleidžiant darbuotoją iš darbo nesilaikė, todėl nė neabejoju, kad pasieksiu pergalę teisme ir sieksiu, kad visus nuostolius, susijusius su priverstine mano pravaikšta, atlygintų šio ciniško teisinio nihilizmo spektaklio pagrindiniai veikėjai. O pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, jei teismai pripažįsta atleidimą neteisėtu, žala valstybei išieškoma iš asmenų, dalyvavusių neteisėtų sprendimų dėl darbuotojo atleidimo priėmime. Tikiuosi, kad tai bus nustatyta ir teisingumas nugalės“.