Kitąmet gali sustoti Kauno Panemunės tilto rekonstrukcijos darbai. Vyriausybės prašoma skirti 60 mln. litų. Todėl Šančių, Vaišvydavos, Panemunės seniūnijų gyventojai ir kiti susirūpinę kauniečiai trečiadienį susirinko prie Vyriausybės reikalauti esą anksčiau suderėtos paramos prieš pusantrų metų nugriauto tilto statybai.

Tilto rekonstrukcijos darbų vertė –103 mln. litų, juos buvo planuojama baigti 2015 m. Projekto rangovas „Kauno tiltai“ į darbus jau esą investavo 30 mln. savo lėšų ir dirba „į skolą“. Vyriausybė, esą žadėjusi finansuoti 70 proc. darbų vertės, per dvejus metus skyrė vos 10 mln. litų. Tiesa, tarpusavio susitarimas nebuvo įtvirtintas raštu.

„Pagal susitarimą Kaunas tų pinigų neturės, ne mūsų problemos, kaip jie dalijasi pinigus. Vyriausybė turi prisidėti prie tilto statybos, nes metinis Kauno biudžetas yra 200 mln. litų“, – aiškino Kauno Panemunės bendruomenės valdybos pirmininkas Gediminas Žukauskas.

„Ko? – Pinigų. Kam? – Tiltui. Kiek? – Daug“, – trečiadienį prie Vyriausybės rūmų Vilniuje skandavo kauniečiai.

Esą jei neatsiras pinigų, tilto į Panemunę statybos darbai kitąmet gali visiškai sustoti. Dabar kelių Kauno mikrorajonų gyventojai dėl aplinkelio patiria nepatogumų, o miestas skaičiuoja 3 mln. litų nuostolius dėl užtrukusių rekonstrukcijos darbų.

Į piketą atvykusi Kauno bendruomenės “Nemuno krantai” pirmininkė Rūta Zabielienė skaičiavo, kad nepatogumų dėl tilto patiria 50 – 100 tūkst. kauniečių.

„Tokio atvejo, kad tiltas būtų rekonstruojamas šitiek laiko, nebuvo. Aleksoto ir Vilijampolės tilto rekonstrukciją žmonės kentėjo pusę metų, o mes – jau pusantrų, bet pabaigos dar nematyti“, – apgailestavo ji.

„Jei žmogus darbas Šančiuose, o jis gyvena Panemunėje, per dieną suvažinėja 26 km, vietoje 5 km. Tai tūkstančiai litų nuostolių per metus, – skaičiavo R.Zabielienė. – Pavyzdžiui, mano vyras į darbą važiuoja mikriuku, bet į jį niekada neįlipa, nes būna per daug žmonių“.

Piketo rezoliucijoje, skirtoje premjerui Algirdui Butkevičiui ir susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, rašoma, kad tilto statybos darbus, tarpusavio susitarimu, 70 proc. turėjo finansuoti Vyriausybė, o 30 proc. – Kauno miesto savivaldybė.

„Jei kitais metais tilto statyba bus konservuota, turėsime didelių išlaidų. Kita spekuliacija – kodėl reikėjo tiltą griauti? Juo nebuvo galima net dviem autobusams važiuoti, mes svarstome, ar reikėjo laukti paskutinės minutės, kai jis jau galėjo nugarmėti žemyn į Nemuną“ , – svarstė Panemunės bendruomenės valdybos pirmininkas G.Žukauskas.