Beveik 7 km ilgio ruožą numatoma rekonstruoti į automagistralę – joje neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Kauno rajone tarp Garliavos ir Juragių esantis „Via Baltica“ ruožas, nors ir 4 eismo juostų, šiuo metu gerokai atsilieka nuo automagistralėms keliamų reikalavimų – čia daug vieno lygio sankryžų ir nuovažų, todėl leistinas greitis siekia tik 70–90 km/val. Atlikus rekonstrukciją, bus atskirti vis didėjantys tranzitinio ir vietinio transporto srautai, eismas taps patogesnis ir saugesnis“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rengiantis rekonstrukcijai, visuomenės poreikiams reikės išpirkti 100 žemės sklypų ar jų dalių. Žemės paėmimo procedūras numatoma pradėti jau artimiausiu metu, teigia ministerija. 

Pasak ministerijos, planuojama teritorija šiame ruože apima sparčiai besiplėtojančią ir urbanizuojamą zoną prie Kauno ir Garliavos, kur abipus magistralės ir geležinkelio koridoriaus numatytos ištisinės komercinės, pramonės ir sandėliavimo teritorijos, todėl čia bus didelis automobilių srautas.

Specialiajame plane bus numatyta važiavimo greitį padidinti iki 130 km per valandą, tranzitinį transportą atskirti nuo vietinio, panaikinti visas vieno lygio sankryžas ir nuovažas, sankryžas rengti kas 5 kilometrus, įgyvendinti aplinkosaugos priemones, numatyti komunikacijoms reikalingus servitutus, teritorijų apsaugos zonas.

Atlikus rekonstrukciją, bus atskirti vis didėjantys tranzitinio ir vietinio transporto srautai, eismas taps patogesnis ir saugesnis.

Šiame ruože yra 19 sankryžų ir nuovažų, o didžiausias leistinas greitis – 90 km per valandą, o dėl apsisukimo kairėje kelio pusėje greitis kai kur ribojamas iki 70 km per valandą. Apsisukantys automobiliai kelia pavojų eismo saugai, ilgėja kelionės laikas.

Dėl šiame ruože esančio didelio sankryžų skaičiaus leistinas greitis jame šiuo metu yra 90 km per valandą, o ruože nuo 18,8 iki 19,15 kilometro – 70 km per valandą, o čia gyvenantys žmonės patiria itin didelį triukšmą bei oro taršą.

Todėl būtina panaikinti nesaugų apsisukimą 19,15 kilometre įrengiant dviejų lygių sankryžą – viaduką ir įrengti jungiamąjį kelią vietiniam eismui kairėje kelio ruožo pusėje, taip pat panaikinti daugumą nuovažų ir visas sankryžas, greta jungiamojo kelio įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, įrengti triukšmą mažinančias priemones. 

Kairėje magistralinio kelio pusėje bus tiesiamas jungiamasis kelias, kad būtų atskirti tranzitinio ir vietinio transporto srautai.

Kelio ruože, kuris yra vienas intensyviausių „Via Baltica“ greitkelyje, eismo intensyvumas 2010–2019 metais padidėjo nuo 15 tūkst. iki 20,6 tūkst. automobilių, o iki 2040 metų srautas padidės apie 90 proc.

Greitkelis „Via Baltica“, įskaitant magistralę Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, yra pagrindinio transeuropinio kelių tinklo TEN–T dalis.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius saugos ir eismo standartus. Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje.