Prisistatinėjo bendraamžiu

Erlandui Jonučiui buvo 46-erių, kai išklausė teismo nuosprendį byloje, kurioje kaltintas mergaičių tvirkinimu ir pornografinio turinio dalykų disponavimu. Nukentėjusiųjų pusėje buvo 24 mergaitės iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Jos į E.Jonučio pinkles pakliuvo jaunesnės nei šešiolikos. Vienai tebuvo dešimt metų, kiek pamena, mokėsi trečioje klasėje. Liudydama teisme mergaitė neslėpė, kad jai nemalonu prisiminti epizodų su E.Jonučiu, ją apima blogi jausmai.

Mergaites tvirkintojas medžiojo socialiniame tinkle „Facebook“. Vietoj savo nuotraukos profilį papuošė jūros vaizdu ir pasirašė esantis šešiolikos. Prisipažino ieškojęs tik nepilnamečių mergaičių, berniukai jo nedomino. Nusižiūrėtą auką pakalbindavo per programėlę „Messenger“, o jūros vaizdu pridengtą profilio paslaptį atskleisdavo, nusiųsdamas internete rastą vaikino nuotrauką.

Susirašinėti su mažametėmis ir nepilnametėmis E.Jonutis pradėjo 2015 m. Tačiau susirašinėjimas vyko ne apie mokslus, hobius ar mėgstamiausius vaikiškus filmus. Suaugęs vyras versdavo mergaites bendrauti intymiomis temomis. Kai kurios aukos neslėpė, kad nė nesupratusios, ką turėtų atrašyti į gašlius po jūros nuotrauka pasislėpusio iškrypėlio pasiūlymus.

Tyrimas: JAV psichologų asociacijos aiškinimu, už kiekvieno pedofilo, kuris patenka į teisėsaugos akiratį, stovi 100 arba 150 nuskriaustų vaikų. (Asociatyvi freepik.com nuotr.)

Dažniausiai tai vykdavo vakare arba naktį. Bendraudamas su mergaitėmis, E.Jonutis prašydavo, kad jos atsiųstų savo nuotraukų, kuriose matytųsi jų apnuoginti lytiniai organai, užpakalis. E.Jonutis buvo dosnus – nuotraukas su savo lyties organu siųsdavo joms atgal, o kartais tai padarydavo ir pirmas.

Vyras teisme pripažino: iš profilio nuotraukų tiksliai žinojo, kad mergaitės, kurias nusižiūrėjo, yra mažametės arba nepilnametės. E.Jonutis aiškino esą nepuldavęs išsyk rašyti sekso temomis ir prašyti nuotraukų. Iš pradžių rašė apie muziką, meną, nors nė viena nukentėjusioji šito nepaminėjo liudydama teisme. Tikėtina, ne tai labiausiai įstrigo vaikų atmintyje. Įsibėgėjus susirašinėjimui, pradėdavo bendrauti apie lytinius dalykus.

E.Jonutis buvo dosnus – nuotraukas su savo lyties organu siųsdavo joms atgal, o kartais tai padarydavo ir pirmas.

Savo tikslus E.Jonutis aiškino labai kukliai. Esą tiesiog norėjo sukelti joms lytinį susijaudinimą, susidomėjimą lytiniu gyvenimu ir žiūrėdavo, kaip reaguos. Būdavo visaip, toli gražu ne visos pasidavė E.Jonučio vilionėms ir blokuodavo susirašinėjimo autorių, kitos įsivėlė į vaizdelių dalijimosi procedūrą: aš – tau, tu – man. „Šviečiamąsias lytiškumo pamokas“ E.Jonutis vizualizuodavo mergaitėms persiųsdamas ir pornografinių vaizdelių iš interneto puslapių.

Bendravimą su mergaitėmis E.Jonutis nutraukė tik po policijos pareigūnų vizito, kai buvo paimtas jo telefonas, kompiuteris ir jis buvo apklaustas. Teismui vyras dievagojosi labai apgailestaujantis dėl savo veiksmų. Pripažino, kad toks jo elgesys galėjo kelti jaunų mergaičių per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, kad toks elgesys gali neigiamai veikti jauno amžiaus žmones.

Bijojo „draugo“

Į teisėsaugos akiratį E.Jonutis pakliuvo tik tada, kai vienos iš mergaičių mama sužinojo apie dukros vakarines „pramogas“. Kitos mergaitės nevaikiškas vaikystės patirtis slėpė, ne viena prisipažino tai dariusi iš baimės.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė tokią vaikų patirtį pavadino tiksinčia bomba, kuri nežinia kokiu metu ir kokia forma gali sprogti.

Ne mažiau centro vadovę šokiravo ir švelni teismo skirta bausmė – per metus ir keturis mėnesius E.Jonutis atidirbs 200 valandų globodamas senolius – ir vėl taps nepriekaištingu savo miestelio gyventoju, kaip jį  apibūdino vietos bendruomenė.

„Į teismą veikėjas atsinešė išimtinai teigiamą charakteristiką iš gyvenamosios vietos. Ar seniūnija galėjo nesuprasti, kam ir kokiu tikslu suraitė džiaugsmo odę apie aktyvų renginių organizatorių ir parapijietį? 200 valandų neatlygintino savanoriavimo su neįgaliaisiais, senais ar kitais, kuriems reikia pagalbos. Griežta bausmė, nėra ką sakyti, – stebėjosi K.Mišinienė. – Žmogui, kuris nuolat, metų metais medžiojo savo seksualinių fantazijų objektus – vaikus, juos tvirkino ir kūrė su jais pornografinę medžiagą. Bent priverstinę programą dėl elgesio keitimo būtų skyrę, jei taip jau širdį skaudėjo jį baudžiant.“

Pavojinga: K.Mišinienę šokiravo, kad teismas padofilui skyrė ypač švelnią bausmę. (J. Elinsko / BNS nuotr.)

Teismo nuosprendis surašytas į beveik 50 puslapių. „Suaugęs vyras gyveno dvigubą gyvenimą, viešumoje – aktyvus pilietis, tačiau savo kambarėlyje prie kompiuterio tapdavo mergaičių medžiotoju. Jis užmegzdavo su jomis pokalbius, kurie ilgainiui įgaudavo vulgarų seksualinį pobūdį, vėliau vaikai išvysdavo iškrypėlio lytinį organą, prasidėdavo spaudimas filmuoti ir fotografuoti savo genitalijas“,  – trumpai situaciją apibūdino pašnekovė.

Iš ilgametės darbo patirties K.Mišinienė gerai žino, kad mergaičių vaikystės prisiminimuose visam gyvenimui liks įrašas – bendravau su pedofilu. Pasak KOPŽI vadovės, JAV psichologų asociacijos aiškinimu, už kiekvieno pedofilo, kuris patenka į teisėsaugos akiratį, stovi 100 arba 150 nuskriaustų vaikų. Čia, žinoma, JAV mastai ir skaičiai. Tie skaičiai rodo, kiek pedofilas nuskriaudžia vaikų, kol patenka į teisėsaugos rankas. Ar E.Jonutis, pabuvęs geras senoliams, ir toliau gyvens ilgai ir laimingai?

„Žinoma, teismas ne psichoterapeuto kabinetas. Terminui „trauma“ ten nėra vietos – nors ne viena mergaitė aiškino bijojusi to nenormalaus feisbuko draugo, kad jis gali susirasti, išprievartauti, nužudyti, tačiau teisėjo dėmesio tai nepatraukė. Atvirkščiai, skelbdamas nuosprendį, teismas akcentavo nepriekaištingą teisiamojo elgesį po nusikaltimo padarymo“, – stebėjosi K.Mišinienė.

Akivaizdu, kad darbas su seneliais ar neįgaliaisiais neišgydys jo nuo didelio sutrikimo, jis tebelieka pavojingas vaikams.

Nori greičiau pamiršti

Klaipėdos apygardos teismo sprendime pažymima, kad E.Jonutis prisipažino kaltas ir parodė, kad visiškai pripažįsta kaltinamajame akte jam inkriminuotas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Nuosprendyje aprašytuose mergaičių parodymuose neprasprūsta jų išgyvenimai, kad kalbėti apie tai, kas vyko tarp jų ir E.Jonučio, joms nepatogu, kad tai sukelia itin nemalonius prisiminimus ir jausmus, dabar jos supranta, kad tai buvo nenormalus bendravimas. Visų mergaičių parodymuose tas pats akcentas: jis nuolat troško susirašinėti intymiomis temomis. Jis ir inicijuodavo tokį susirašinėjimą.

Susidaro įspūdis, kad bendrauti su vaikais E.Jonutis mokėjo. Pagal mergaičių apibūdinimą, jis buvo malonus. Nors joms užkliuvo, kad pokalbiai vyko tik apie seksą, lovos reikalus, bet neatsispyrė „malonaus“ bendravimo pagundai. Neatsispyrė ir primygtiniams jo prašymams atsiųsti nešvankių nuotraukų – nusifotografuoti nuogai, apnuoginti krūtinę, lytinius organus ir siųsti jam.

Bendravimo ypatumai vertė mergaites jaustis nepatogiai. Susirašinėjimas gal ir neatrodė visiškai normalus, bet manė, kad tik šitaip nusipelnys vaikino dėmesio. Juolab kad prisistatęs kaip vos keliais metais vyresnis vaikinas, 40 metų perkopęs E.Jonutis kalbėdavo mergaitėms apie tai, kad norėtų šalia jų atsigulti, nurengti ir paskęsti intymiuose reikaluose.

Savo pačių nelaimei mergaitės E.Jonučiui nurodė esančios šiek tiek vyresnės, nei buvo iš tikrųjų. Tačiau net ir jų pameluotas amžius nesiekė pilnametystės ribos, o klausimai, ar priimtų šalia į lovą, ar leistų jam liesti, ar mylėtųsi su juo be apsaugos priemonių, apie drėgnumą, erogeninių zonų bučiavimą, gal ir šokiravo, bet smalsumas buvo stipresnis.

Greičiau pamiršti ir nebejausti gėdos – toks šiandien nukentėjusiųjų noras. Anuomet tai buvo paslaptis, kurios niekam nepasakojo, niekam nerodė susirašinėjimo ir siunčiamų E.Jonučio nuogybių.

Siųsdamas savo vyriško pasididžiavimo nuotraukas mergaitėms E.Jonutis vengė fotografuoti veidą – prisidengęs jauno vaikino veido nuotrauka, tikėtina, vylėsi didesnio artumo. Kai kurias E.Jonutis kvietė pasimatyti. Kas žino, kuo viskas būtų baigęsi, jei ne toks jaunas mergaičių amžius ir pedofilą nuo jų skiriantis atstumas.

Pagreitintas procesas

Tačiau švelnus nuosprendis pedofilui buvo ne vienintelė staigmena nukentėjusioms mergaitėms ir jų šeimoms. „Teismas parengė ir dar vieną – buvo nuspręsta neįsileisti advokatų į teismo salę. „Prokurorė atstovaus nukentėjusiosioms", – buvo pasakyta atvykusiai ir patrypčiojusiai prie teismo durų vienai teisininkei. Nesuprantame, kodėl toks sprendimas nesukėlė jokio pasipiktinimo Valstybės garantuojamoje teisinės pagalbos tarnyboje, gal tikrai nebereikia advokatų, jei teisėjai įpareigoja prokurorus dirbti jų darbą?” – stebėjosi KOPŽI centro vadovė.

Su į teismo salę neįleista advokate „Kauno dienai“ nepavyko susisiekti, o valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Jūratė Pocienė nurodė, kad jai nežinoma, jog į minėtą teisminį procesą nebuvo įleista valstybės paskirta advokatė.

„Atsakymas čia paprastas ir visai praktiškas. Šioje byloje buvo nuspręsta taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, o tai automatiškai leidžia mažinti bausmę trečdaliu. Įstatyme numatyta, kad su tuo turi sutikti prokuroras ir aukų advokatas. Nesinori kurti sąmokslo teorijų, bet negi taip svarbu buvo išsukti iškrypėlį nuo realios bausmės? Juk akivaizdu, kad darbas su seneliais ar neįgaliaisiais neišgydys jo nuo sunkaus sutrikimo, jis tebelieka pavojingas vaikams“, – teigė K.Mišinienė.

Atrodo, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė tokios grėsmės neįžvelgia. „Tokią įrodymų tyrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Šiuo atveju asmuo nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino, sutiko teisme tuoj pat duoti parodymus, taip pat nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių nei teismui, nei prokurorui, todėl sutinkant prokurorui ir gynėjui (E.Jonučio gynėjui – red.past.), byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Bylą nagrinėjant tokia tvarka kaltinamajam yra taikomos BK 64-1 str. nuostatos, tai yra teismo paskirta galutinė bausmė yra mažinama vienu trečdaliu“, – „Kauno dienai“ atsiųstame atsakyme nurodė prokurorė J.Pocienė.

Ji teigė, kad dar neapsisprendusi, ar skųs aukštesnės instancijos teismui tokį nuosprendį. Tačiau, K.Mišinienės žiniomis, vienos iš nukentėjusių mergaičių šeima ryžosi tolesnėms teisybės paieškoms.

Ragintų skųsti sprendimą

Pakomentuoti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtą byla „Kauno diena“ kreipėsi ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę.

„Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatas visur ir visada pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko teisėtus interesus. Šie interesai turi būti tinkamai ginami viso baudžiamojo proceso metu“, – atsakyme nurodė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.

Sprendimas: vaikų tvirkinimo byla Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o tai pedofilui garantavo trečdaliu sumažintą bausmę. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Patarėjo teigimu, šiuo atveju vertinti baudžiamąjį procesą, priimtą sprendimą gali tik teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. „Turint omenyje minėtas aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pagal kompetenciją teikia bendro pobūdžio komentarą dėl nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovavimo baudžiamajame procese“, – tęsė E.Meilus.

Taip pat nurodoma, kad teisminiame procese turėjo dalyvauti mažamečiams ir nepilnamečiams galintys atstovauti asmenys pagal įstatymą ir įgalioti asmenys, t.y. teisininkai, nors numatyti išimtiniai atvejai, kada atstovams pagal įstatymą draudžiama dalyvauti procese.

Įstatymuose numatyta, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi dalyvauti visose apklausose ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, kai apklausiami mažamečiai nukentėjusieji ir liudytojai, taip pat – nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai nusikaltimų gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kai kurių kitų nusikaltimų bylose.

„Turint omenyje nurodytas aplinkybes ir neturint kitų duomenų, susijusių su atstovavimu, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad nurodytu atveju buvo privalomas valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje“, – patikslino E.Meilus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės institucija taip pat nurodė, kad patikrinti teismo priimtų sprendimų teisėtumą galima tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teikiant skundą. Teisę skųsti teismo sprendimą turi visi proceso dalyviai – nepilnametė nukentėjusioji ir jos atstovai.