Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad moteris injekcijas leido neturėdama tam reikiamos licencijos verstis medicinos praktika. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje – veikusi įtariamoji dirbo kabinetuose, kurie galimai taip pat neturėjo reikiamos licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teigiama FNTT pranešime.

Skaičiuojama, kad per 2019 metus ji galėjo atlikti apie 80 medicininių intervencinių veido korekcijų, lūpų putlinimo procedūrų hialurono rūgšties užpildais. Už atliktas procedūras įtariamoji galimai gavo per 11 tūkst. eurų, tačiau savo buhalterinę apskaitą, įtariama, tvarkė aplaidžiai, nepildė visų reikiamų dokumentų.

Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, taip pat galimas už intervencines procedūras gautų pajamų ir priemonių konfiskavimas. Aplaidus apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.