Aukščiausiasis Teismas atmetė visų nuteistųjų šioje byloje skundus ir sutiko su apkaltinamojo nuosprendžio argumentais.

K. Kriščiūnas nuteistas už tai, kad, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, siekė turtinės naudos ir davė neteisėtus nurodymus „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų.

Kartu su K. Kriščiūnu nuteista ir Z. Zalagėnaitė, T. Pilvinis, tuometinis „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas ir „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas. Jiems taip pat buvo skirtos piniginės baudos, bet ankstesniu Kauno teismo nuosprendžiu visi asmenys išteisinti.

Apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas sausį paskelbė, kad byloje pakanka įrodymų visus asmenis pripažinti kaltais.

„Šioje byloje yra daug svaresnis neturtinės žalos padarymas. Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius“, – yra sakęs teisėjas.

Jis pripažino, kad paskirtos bausmės yra griežtos, jos daug kartų didesnės už neteisėtu būdu gautą naudą, tokios baudos skirtos tam, kad asmenys suvoktų, jog neverta daryti tokių nusikaltimų.

Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius.

Z. Zalagėnaitės buto remontas kainavo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Be to, už įmonės lėšas  nupirktos automobilio padangos.

Pasak teisėjo A.Valantino, T. Pilviniui už piktnaudžiavimą paskirta daugiau nei 9 tūkst. eurų bauda.

„Jis piktnaudžiavo, norėjo palankumo vicemero. Įtraukė savo darbuotoją Juozą Rauchą, šis vykdydamas nurodymus, klastojo dokumentus ir padėjo T. Pilviniui piktnaudžiauti“, – sakė teisėjas.

Z. Zalagėnaitei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda, J. Rauchui – daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda, A. Puidokui – daugiau nei 4 tūkst. eurų bauda.

K. Kriščiūnui būtų tekę mokėti 22 tūkst. 596 eurą baudą, tačiau teismas atsižvelgė, kad  tuometinis politikas tyrimo metu suimtas buvo 30 parų, bauda jam sumažinta daugiau 2 tūkst. eurų. Įvairiais laikotarpiais buvo suimti ir kiti nuteistieji, teismas dėl šios priežasties jiems taip pat sumažino baudas.

Apeliacinio teismo skirtas baudas patvirtino Aukščiausiasis Teismas.

Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K. Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigė STT.