„Dėl galimo neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo tiriama dviejų įmonių, užsiimančių didmenine dantų implantų ir jų priedų prekyba, veikla. Viename iš tyrimų domimasi galimu dviejų asmenų neteisėtu praturtėjimu. Turimais duomenimis, viena iš įmonių galėjo nesumokėti per 370 tūkst. eurų mokesčių“, – informavo FNTT.

Pasak tarnybos, atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, pastarosiomis savaitėmis visoje Lietuvoje buvo atlikta 50 kratų.

Šiuo metu tyrėjai bei ekspertai analizuoja rastus apskaitos bei kitus tyrimui reikšmingus dokumentus, nustatinėja valstybei padarytą galimą žalą.

Tarnyba tvirtina, jog turima medžiaga leidžia įtarti, kad visoje Lietuvoje veikia odontologinių prekių, daugiausia dantų implantų, pardavėjų ir platintojų tinklas, galimai slepiantis pajamas bei mokesčius valstybei.

Įtariama, kad didmenine prekyba užsiimančios įmonės iš Europos Sąjungos (ES) arba trečiųjų šalių importuoja dantų implantus bei jų priedus, produkciją parduoda Lietuvoje, naudodamos kruopščiai sukurtas mokesčių vengimo schemas.

Turimais duomenimis, viena iš įmonių galėjo nesumokėti per 370 tūkst. eurų mokesčių.

„Manoma, kad dalis pardavimo pajamų gali būti apskaitomos pagal apgaulingą likučių forminimo schemą – susitarus su odontologijos kabinetais, forminami fiktyvūs prekių grąžinimai pardavėjui, nors iš tiesų implantai ir medžiagos jau būna panaudoti, likučiai nesutampa su įrašais apskaitos dokumentuose“, – nurodo tarnyba.

Atlikus kratas odontologijos kabinetuose įtarta, kad didelė dalis odontologijos kabinetų neveda medicinos priemonių apskaitos žurnalų, kurie privalomi pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Manoma, kad tokiu būdu mėginama nuslėpti vykdytos veiklos mastą.

FNTT pareigūnai taip pat tikrina vienos iš įmonių direktoriaus asmenines pajamas įtariant, kad įsigytas turtas ir asmens išlaidos viršija oficialias pajamas. Neaiškumų dėl išlaidų ir oficialių pajamų nesutapimo kilo ir dėl dar vieno asmens, kuris galimai platina dantų implantus bei dirba skyriaus vedėju vienoje iš klinikų. Tiriamas galimas neteisėtas šių asmenų praturtėjimas.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (30 tūkst. eurų), griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

FNTT teigimu, odontologijos sektoriuje naudojamos įtartinos mokesčių slėpimo schemos figūruoja ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, šis sektorius priskiriamas prie rizikingų sričių, kurioms FNTT pastaraisiais metais skiria daug dėmesio.