Gaisras pakaunėje pasiglemžė pirmąjį žmogų: tragedija atskleidė, kodėl nerūko namo kaminas

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja, kad apie degantį namą Lapių seniūnijos Šatijų kaimo Pušyno gatvėje buvo pranešta 00.24 val.

Sodininkų bendrijos „Šatijai“ pirmininkas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad gaisrą pastebėjo kaimynai. Gretimame sklype gyvenusio pensininko vieno aukšto mūrinukas su palėpe jau degė atvira liepsna. O šalia jo stovėjo namo šeimininko automobilis.

Remiantis Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestine, informuojant apie šį gaisrą pranešta ir, kad degančio namo viduje yra žmogus.

Į gaisravietę buvo pasiųstos net penkios ugniagesių gelbėtojų autocisternos iš Lapių, Vandžiogalos bei trijų Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandų.

Pirmoji iš jų buvo įvykio vietoje jau po dešimties minučių. Tačiau, kaip teigiama suvestinėje, degančio namo stogas jau buvo įkritęs.

Anot gaisravietės kaimynų, ugniagesiai gelbėtojai dėl namą apėmusios atviros liepsnos ne iš karto galėjo patekti jo vidun.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėje pranešama, kad iš namo išnešti penki dideli ir vienas mažas dujų balionai. O Policijos departamento suvestinėje, pranešant, kad užgesinus gaisrą, gaisravietėje aptiktas apdegęs nenustatytos tapatybės ir lyties galimai namo šeimininko, kuris buvo gimęs 1957 m. kūnas, teigiama, jog įtariama, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su dujiniu šildytuvu.

Remiantis policijos, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą velionio mirties priežasčiai nustatyti, suvestinėmis, apdegęs jo kūnas buvo aptiktas 2.10 val.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėje, pranešant, kad sudegė ir namas bei jame buvę daiktai, o rūsys sulietas vandeniu, nurodoma, jog vanduo gaisrui gesinti buvo vežiojamas trimis autocisternomis iš lauko gaisrinio hidranto, esančio už poros kilometrų. O, ar name buvo įrengtas dūmų detektorius, nustatyti neįmanoma.

Sodininkų bendrijos „Šatijai“, kuri, kaip jau užsiminta, – didžiausia Kauno rajone ir antrą pagal dydį Lietuvoje, pirmininkas portalui kauno.diena.lt teigė, kad maždaug puskilometris nuo gaisravietės yra ir tvenkinys. Tačiau jis šiuo metu užšalęs.

Be to, bendrijos pirmininkas prisipažino manęs, kad sudegusiame namuke gyvenama tik vasaromis, nes šaltuoju metu laiku iš jo kamino niekada nerūkdavo dūmai. Įvykus tragedijai, tapo aišku, kodėl – nes buvo šildomasi dujiniu šildytuvu.

Pasak bendrijos pirmininko, šio namo šeimininkas, anot kaimynų,išėjęs į pensiją, po truputį jį remontavo, nors turėjo sveikatos problemų.

Sodininkų bendrijos „Šatijai“ pirmininko teigimu, įvykusi tragedija – pirmas toks atvejis per 45-erius jų bendrijos, kurią įkūrė kelininkai, žemėtvarkininkai ir miškininkai, gyvavimo metus, nors per tą laiką čia gaisrų būta.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, 2025-aisiais, kaip jau užsiminta, Kauno rajone žuvusiųjų gaisruose nebuvo. Tačiau 2024-aisiais ugnis pasiglemžė penkis žmones, o 2023-aisiais – keturis.