Tuo įsitikino buvusio vieno Kauno teisėjo mama. Jai neleidžiama pasimatyti su komos ištiktu sūnumi, nes tokia jo sutuoktinės valia. Jai paklūsta ir Respublikinės Kauno ligoninės medikai. Pagal įstatymus jie teisūs, tačiau situacija sunkiai suvokiama sveiku protu.

Užtrenkė duris

Kelias iš Šiaulių iki Kauno aplaistytas Marijos Krikštanienės ašaromis. 83-ejų metų moteris pastaruosius keletą mėnesių kone kasdien rieda į Kauną.

"Gal šį kartą pavyks pamatyti jau metus komos ištiktą sūnų", – kartojo M.Krikštanienė. Deja, ligoninė jai neatidarė durų. "Tik pamatyti. Bent penkioms minutėms. Tik pamatyti", – gydytojų maldavo ašarojanti senolė.

"Tokia galimybė jums nebus suteikta", – verdiktą išsakė Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai.

Praeityje garsaus Kauno apylinkės teismo teisėjo Almanto Lisausko motina M.Krikštanienė apsipylė ašaromis. "Kodėl negaliu pamatyti sūnaus", – klausė moteris.

Prieš metus įvykus nelaimingam atsitikimui namuose, teisėjas A.Lisauskas paniro į komą. M.Krikštanienė atviravo, kad po skandalo, kai sūnus buvo atleistas iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo, skundė šį sprendimą, tačiau nieko nepešė. A.Lisauskas jau buvo išsiuntęs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, kai įvyko nelaimė.

Pozicija – ne

Greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių, policijos automobilių sirenos ir šviesos nedidelėje gatvelėje prie teisėjo A.Lisausko namų. Situacija panaši į filmuose regimą gelbėjimo operaciją. "Leiskite tik pamatyti sūnų", – kartu su M.Krikštaniene prašo TV pagalbos komanda, iki šiol sėkmingai atidarydavusi net ir didžiausių biurokratų duris.

Tačiau ne šį kartą. Prieš pat nosį metalinių vartelių duris užtrenkusi teisėjo A.Lisausko žmona Nomeda Lisauskienė pareiškė neįleisianti jo mamos į vidų. Kokį nusikaltimą turėjo padaryti motina, kad negalėtų pamatyti savo merdinčio vaiko?

Penktadienį Kauno apylinkės teisme susitiko A.Lisausko žmona ir mama. Buvo sprendžiami šiuo metu savo valios negalinčio išreikšti vyro sveikatos reikalai. Senolės marti N.Lisauskienė praėjo pro anytą lyg nepažinotų, o "Kauno dienai" atkirto, kad nesirengia kalbėti su žurnalistais.

Įrodinėjo motinystę

Tačiau grįžkime į dieną, kai teisėjas gulėjo Respublikinėje Kauno ligoninėje. Teisėjo mama M.Krikštanienė tada jau žinojo, kad į namus marti jos neįleis. Į ligoninę moteris lėkė ne tik todėl, kad susijaudino dėl galimai pablogėjusios sūnaus būklės, tačiau dar ir vildamasi, kad šioje neutralioje vietoje kelias iki sūnaus tikrai bus atviras.

"Manęs neįleido. Prieš 40 metų išsiskyriau su Almanto tėčiu. Susituokiau su kitu vyru, todėl mūsų pavardės skiriasi. Liepė atvežti santuokos liudijimą", – bendravimo su ligoninės administracija pradžią dėstė M.Krikštanienė.

To nepakako. Pasak teisėjo mamos, ligoninės administracija pareikalavo A.Lisausko gimimo liudijimo. M.Krikštanienė pateikė ir šį reikalautą dokumentą. "Aš noriu tik apkabinti, pabučiuoti", – verkė savo kūno ir kraujo negalinti pamatyti mama.

Atsakydama į motinos ašaras ligoninės administracija meistriškai žongliravo žodžiais: "Be paciento arba paciento atstovo sutikimo informacijos apie jį negalime viešinti."

"Tik pamatyti", – kartojo mama. "Mes negalime atsakyti tiesiogiai apie paciento buvimą ar nebuvimą", – aukštuoju žodžių bėrimo pilotažu blizgėjo ligoninės teisininkas.

Nurašė mamą

Ligoninės skydu tapo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis. Ji skelbia, kad paciento nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą yra sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų.

Ligoninės atstovai laikėsi pozicijos, kad pagal tuo metu esamą juridinę situaciją jie negali teisėjo mamai teikti jokios informacijos apie sūnų. Negali leisti jai pamatyti vaiko. Esą marti parašiusi ligoninei raštą, kuriuo remiantis taip privaloma elgtis.

"Gyvenime būna, kad vieną dieną viena žmona, o po kiek laiko gali būti jau kita. Mama yra vienintelė", – ligoninės administracijos širdį bandė suminkštinti M.Krikštanienė. Pagal straipsnį didesnes teises už tikrą motiną įgyja netgi sugyventinis.

"Turiu vieną vaiką, kuris yra kritinės būklės, ir negaliu jo matyti. Anksčiau mes ir su Nomeda gerai sutarėme. Ji žadėjo mane senatvėje prižiūrėti, nukaršinti. Ir štai", – 83-ejų moteris sunkiai rinko žodžius. Ji negalėjo patikėti, kad mūsų teisinėje valstybėje ji sūnui tapo niekuo.

Ištiko klinikinė mirtis

Teisėjui A.Lisauskui prieš metus panirus į komą, toli gražu ne iš karto situacija tarp dviejų moterų tapo tokia. M.Krikštanienė pasakojo, kad tuoj po nelaimės sūnus buvo paguldytas į Kauno klinikas. Dieną po galvos traumos ligoninėje jis buvo atgavęs sąmonę. "Kalbėjo gana protingai. Man esant ėmė blaškytis ir šaukti, kad eina namo. Staiga visi aparatai nustojo ką nors rodę, jis visas išsitempė", – pasakojo M.Krikštanienė.

Tik vėliau mamai buvo paaiškinta, kad sūnų ištiko klinikinė mirtis. "Jis nekalba, nejudina nei rankų, nei kojų. Guli atsimerkęs. Kartais atrodo, kad girdi, tačiau net gydytojai negalėjo pasakyti, kaip yra iš tikrųjų", – apie nelaimę pasakojo teisėjo mama.

Norėdama būti arčiau merdinčio vaiko ir padėti marčiai, M.Krikštanienė apsigyveno jų dideliame name. "Tą namą Almantas paveldėjo iš tėvo. Jame ir man buvo įrengtas kambarys. Tačiau vis dažniau ėmė netikti mano nuskustos bulvės, išvirtas sultinys", – teisėjo mama mėgino rasti marčios pykčio priežastį.

Sieks pasimatymo

Kauno klinikose teisėjas pragulėjo per 300 dienų. Pasak M.Krikštanienės, ligoninė daugiau negalėjo jo laikyti, todėl pervežė į slaugos namus. Šis pervežimas ir tapo mamos bei marčios nesantaikos pradžia. "Ji barėsi, kad čia aš viską suorganizavau, kad jai nebuvo pranešta, ir po kelių dienų išsivežė Almantą namo", – pasakojo M.Krikštanienė.

"Reikėjo būti mama prieš 50 metų", – į TV pagalbos kamerą šaukė N.Lisauskienė. Teisėjo mama trūktelėjo pečiais: "Išsiskyriau, kai Almantas buvo ketvirtame kurse. Pati jį auginau. Kai ėmė gyventi su Nomeda, raginau susituokti, sakiau, kad negražu bus, jei pagulės ir paliks", – dėstė senolė.

Vyro mamai duris užtrenkusi N.Lisauskienė tik mėtė užuominas: "Ji pamatys sūnų, kai elgsis kaip tikra mama", "Ji žino dėl ko pasišiukšlino". Tai kokio baisumo nusikaltimą padarė mama?

Sakoma, kad mirtis visus sulygina, o kritinės situacijos suartina žmones, tačiau M.Krikštanienė tikina jau supratusi, kad liko tik teisinis kelias pamatyti sūnų. Kol kas joks teismas nepaskyrė oficialios komos ištikto vyro globos.

Netrukus Kauno apylinkės teismas, iš kurio ir buvo pašalintas teisėjas A.Lisauskas, nagrinės jo mamos prašymą, kuriuo, ji tikisi, bus skirtas laikas pamatyti vaiką.

Komentaras

Rima Juciūtė, Respublikinės Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene

Komentuoti konkrečios situacijos neturime teisės, kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme griežtai nurodoma, jog visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę yra konfidenciali. Šios informacijos gydymo įstaigos, nesant raštiško paciento ar paciento atstovo sutikimo, teikti negali. Paciento atstovu pagal šį įstatymą yra laikomas sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių paciento vaikų. Per ilgametę ligoninės darbo patirtį pastebėjome, jog retkarčiais paciento artimieji, sprendžiantys tarpusavyje kylančius nesutarimus, pamiršta paciento interesus. Apmaudu, bet į šias konfliktines situacijas neretai įtraukiamos gydymo įstaigos ir žiniasklaidos atstovai. Vis dėlto ligoninės pagrindinė misija yra gydyti pacientus, rūpintis jų interesais, o ne spręsti konfliktines artimųjų situacijas.