Skaičiuojama, kad verslininkų darbuotojams 52 tūkst. eurų atlyginimų buvo mokami neoficialiai.

Tyrimo duomenimis, kauniečiai, naudodamiesi vienu didžiausių paslaugų ir prekių pardavimo portalų, Lietuvoje pardavinėjo kuponus, kuriuose siūlydavo nakvynę Palangoje esančiame viešbutyje ir poilsio viloje.

Visus metus veikiančiame ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiame viešbutyje, ir poilsio viloje už labai patrauklią kainą buvo siūloma ne tik nakvynė, bet ir maitinimas – pusryčiai, vakarienė.

Poilsiautojams dar buvo siūloma už tą pačią kupono kainą pasinaudoti ir pramogomis – pasivažinėti dviračiais, pasivaikščioti su šiaurietiškomis ėjimo lazdomis ar pasinaudoti SPA procedūromis. Atskleista, kad didžioji dalis klientų pinigus už nakvynes viešbutyje ar poilsio viloje pervesdavo į paslaugų ir prekių pardavimo portalų Lietuvoje banko sąskaitas, o šie sutartas lėšas pervesdavo bendrovėms, valdančioms viešbutį ir poilsio vilą.

Gautas lėšas verslininkai iš banko sąskaitų iš karto išgrynindavo. Tyrimas nustatė, kad per trejetą metų grynaisiais pinigais buvo pasisavinta 415 tūkst. eurų.

Oficialiai kauniečiai teikė informaciją, kad vidutinis viešbučio ir poilsio vilos darbuotojų užmokestis svyruoja nuo 86 iki 200 eurų per mėnesį. Patys vadovai neva uždirbdavo tik 31 eurą, atskaičius mokesčius.

FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad tik nedidelė dalis lėšų buvo panaudota viešbutyje ir poilsio viloje dirbančių darbuotojų neoficialiems atlyginimams sumokėti.

Be to, atliekant šį tyrimą buvo nustatyta, kad 19 darbuotojų iš viso nebuvo oficialiai įdarbinti.

Verslininkai, slėpdami viešbučio ir poilsio vilos Palangoje vykdomą veiklą, mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose nurodydavo neteisingus duomenis apie bendrovių gautas pajamas, vengė mokėti mokesčius.

Be to, viešbutis ir poilsio vilą valdančios bendrovės, slėpdami realiai gaunamas pajamas, nesiregistravo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nors pagal vykdomą veiklą turėjo tai padaryti ir mokėti 9 proc. PVM.

Baigta baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir kitų finansinių nusikaltimų gali grėsti maksimali iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.