Pereiti į pagrindinį turinį

Nepilnamečių pramogos vasarą kelia siaubą: jiems jūra iki kelių

Pavojingos jaunuolių pramogos: socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose nepilnamečiai sėdi daugiaaukščiuose ant palangių prie atvertų langų ar net vaikšto ant pastatų stogų.

Grėsmė: medikai perspėja, kad vasarą ypač padaugėja vaikų traumų, kai imama pramogauti ant batutų.
Grėsmė: medikai perspėja, kad vasarą ypač padaugėja vaikų traumų, kai imama pramogauti ant batutų. / Vytauto Petriko, Butauto Barausko, Tomo Raginos nuotr.

Iškritusį pagavo praeivė

Tragiškų vaikų kritimų pro langus ir balkonus žymiai padaugėjo užpernai. 2020 m. birželio 11 d. Kaune pro šešto aukšto langą iškrito ir žuvo ketverių metų berniukas.

Panaši mirtis tą pačią vasarą pasiglemžė ir pro trylikto aukšto langą iškritusį penkiametį. Apie nelaimę tėčiui ir sesei tąkart pranešė tragišką brolio mirtį matęs jo dvynys.

2020-ųjų rugpjūtį Klaipėdoje, Taikos prospekte, pro ketvirto aukšto langą iškrito pusantrų metų berniukas. Laimė, jį sugavo pro šalį ėjusi moteris. Nors įvyko stebuklas, medikų pagalbos jam vis dėlto prireikė, tačiau mažylis išgyveno.

2021-aisiais Vilniaus apskrities policijos pareigūnai gavo pranešimą apie sostinės V.Vaitkaus gatvėje pastebėtą iškritusį ir jau žuvusį vienuolikos metų berniuką.

Šiemet pranešimų dėl vaikų kritimų iš aukštai policijos pareigūnai dar nebuvo gavę.

Tačiau pavienių atvejų, kai nepilnamečiai elgėsi nesaugiai, pasitaikė.

Atsakingi tėvai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė sakė, kad, atsitikus tragedijai, vaikų teisių gynėjai kviečiami tik į tas šeimas, kuriose auga daugiau negu vienas vaikas.

„Tikslesnę statistiką turi policija, kurios atstovai pirmieji vyksta į įvykio vietą ir fiksuoja žūtį. Tais atvejais, kai žūsta vaikas, tačiau šeimoje nėra daugiau vaikų, vaiko teisių gynėjai nekviečiami. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, tuomet vykstame aplankyti jų, vertiname pagalbos poreikį ir ją pasiūlome. Dažniausiai prireikia psichologinės pagalbos“, – tvirtino Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja.

Šios tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Liubinaitė priminė, kad už vaiko saugumą visų pirma atsakingi tėvai.

„Vaiko teisių gynėjai primena: vaiko tėvai ar kiti už jį atsakingi žmonės turi pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios priežasties neliktų be vyresnių kaip keturiolikos metų asmenų priežiūros. Reikėtų įvertinti, ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų tėvų nurodymų, jiems nebūnant šalia“, – kalbėjo R.Liubinaitė.

Aukštis: nepilnamečiams neišdildomą įspūdį daro ir kai kurių  vyresniųjų pavyzdys. „Drąsiems“ jaunuoliams šitaip pavojingai sėdėti ant palangės – tiesiog pramoga. (Vytauto Petriko nuotr.)

Jūra iki kelių

Vienoje mamyčių socialinių tinklų grupėje pasklido nuotrauka – Klaipėdos daugiabučiame name ant palangės sėdi nepilnametė, šalia jos stovi dar vienas asmuo. Po šiuo įrašu pasipylė pasibaisėjimo kupini komentarai.

„Jūra vaikams iki kelių, o jei kas nutinka, neduok Dieve, tėvams – jūra ašarų“, – komentavo Lina.

Kiti stebėjosi, kad tai apskritai fotografuojama, užuot imantis konkrečių veiksmų ir užkertant kelią galimai nelaimei.

Daugiausia galimybių padėti turi tėvai, jei jie pastebi pasikeitusią savo vaiko emocinę būseną.

„Gal lengviau apskaičiuoti, kuris čia butas, nueiti pas tėvus ir papasakoti apie situaciją? Gal tėvai net nežino. Jums, manau, tėvai būtų neapsakomai dėkingi už rūpestį ir tokią informaciją“, – teigė Ligita.

Kai kurios mamos tikino, kad, norėdamos išvengti tokių baisių tragedijų, net uždarytus langus palieka be rankenų.

„Aš langų rankenas išėmiau dėl trejų metų vaiko. Gyvename antrame aukšte, bet, pasirodo, ir tokiems mažiukams reikia panašių priemonių, nes jie elgiasi visiškai neatsakingai“, – konstatavo moteris.

Tačiau kitiems tokia grėsmių prevencija atrodo pernelyg išpūstas burbulas, esą, kas gi paauglystėje nesėdėjo ant palangės?

Vasarą – traumų pikas

Traumatologo Džeraldo Kazio Sivickio teigimu, įprastai vasarą vaikų traumatizmas pasiekia piką, nes atsiranda daugiau aktyvios vaikų veiklos vietų.

„Kaip ir pastaraisiais metais, šiemet daugiausia traumų įvyksta važiuojant paspirtukais, juos vejasi batutai. Daugiausia traumų patiria paaugliai, kurie važinėja paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis, aktyviai žaidžia krepšinį, futbolą, tinklinį. Ant batutų dažniau nukenčia dvejų–šešerių metų vaikai. Ypač, kai jie paliekami be suaugusiųjų priežiūros, o batutai būna be apsauginių tinklų“, – kalbėjo Dž.K.Sivickis.

Kadangi maži vaikai, vos pradėję vaikščioti, tyrinėja aplinką, dažnai nukenčia dėl nudegimų, nuo karštos kavos, arbatos ar sriubos.

„Atskirai galima paminėti nudegimus. Pakanka akimirkos, kad mažas vaikas užsiverstų puodelį karštos kavos, o padariniai dažnai būna labai skaudūs. Vasarą ir grilio sezonas, nepamirškite, kad vaikai neturi žaisti prie karštų kepsninių ir atviros ugnies. Vieni paaugliai neturi kurti laužų, kepsninių, naudoti degiųjų skysčių. Skaudžiausios traumos įvyksta veikiant didelei žalojančiai energijai: tai eismo įvykiai, kritimai iš didelio aukščio, sužalojimai veikiančiais mechanizmais – diskiniais pjūklais, įvairiomis staklėmis, žemės ūkio technika. Tokiais atvejais dažnos dauginės traumos, kai patiriama kaulų lūžių, galvos smegenų pažeidimų, sužalojami vidaus organai. Padariniai juntami kartais ir visą gyvenimą“, – sakė Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas.

Į atskirą traumų grupę išskirti ir skendimai, kurie itin dažnai baigiasi mirtimi.

Vis dėlto daugelio traumų įmanoma išvengti ar bent sumažinti jų padarinius.

Įrašai kelia rūpesčių

Turintiems psichologinių problemų vaikams vasara – taip pat sudėtingas metų laikas.

„Turime suprasti, kad daliai jaunų žmonių vasara yra tikrai šaunus laikas, kai jie gali užsiimti smagiomis veiklomis, leisti laiką su draugais, ilsėtis. Tačiau kitai daliai jaunų žmonių tai gali būti nelengvas laikas, kai sudėtingiau patekti pas psichikos sveikatos specialistus, išlaikyti adekvatų užimtumą ir dienos režimą“, – pabrėžė psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančios tarnybos „Vaikų linija“ savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė.

Jos pastebėjimu, pastaruoju metu jaučiamas paauglių, kurie rašo apie savižudybę internete, pagausėjimas.

„Kalbant apie vaikų ir paauglių emocinės būsenos pasikeitimus vasarą, vienareikšmio atsakymo, kodėl tų pakitimų atsiranda, nėra. „Vaikų linija“ teikia emocinę paramą telefonu, elektroniniais laiškais ir pokalbiais internetu. Pavasario ir vasaros mėnesiais savižudybės tema sulaukėme tiek pat skambučių telefonu ir laiškų, kiek ir žiemos mėnesiais. Tačiau padaugėjo besikreipiančiųjų, kurie samprotauja apie savižudybę pokalbiais internetu“, – tikino psichologė.

Daugėja baimės ir nerimo

I.Žutautaitė nurodė, kad nuo 2021 m. savižudybės yra dažniausia kreipimųsi į „Vaikų liniją“ tema.

Antroje svarbiausių temų sąrašo vietoje rikiuojasi santykiai su draugais ir tėvais, taip pat padaugėjo baimės ir nerimo, skundų dėl fizinės sveikatos, laisvalaikio ir užimtumo iššūkių.

„Daugiausia galimybių padėti turi tėvai, jei jie pastebi pasikeitusią savo vaiko emocinę būseną. Labai svarbu tokiu atveju kalbėtis ir rimtai vertinti tai, ką pasakoja vaikas ar paauglys. Reikėtų nepabijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, nes kartais iš vaikų girdime, kad jie yra motyvuoti ir norėtų lankyti psichologo konsultacijas, tačiau tam reikia tėvų sutikimo, o tėvai dvejoja“, – tvirtino I.Žutautaitė.

Drąsos apie savižudybę kalbėti atvirai ir tiesiai galima įgyti tam skirtuose mokymuose. Uostamiestyje juos kartais organizuoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.


Komentaras

Eglė Ragaišytė,

skubiosios medicinos gydytoja, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis ir LSMU Kauno klinikos

Šiltuoju metų laiku tikrai padaugėjo traumų. Visi labai atsipalaidavę, negalvoja apie elgesio pasekmes. Vasarą naktį ar paryčiais tikrai pasitaiko nuo alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų apsvaigusių paauglių, atlydimų policijos iš viešųjų vietų į Skubiosios pagalbos skyrių. Kartais jie turi sužalojimų, kartais tiesiog yra apsvaigę. Dažniausiai neprisimena, kas nutiko. Kol žmogus nepilnametis, už jo elgesį atsako tėvai.

Neatsargus elgesys ant aukštų objektų gali baigtis tikrai skaudžiai, kartais net ir šiaip kritus lūžta kaulai, o kritus iš 2 m ir aukščiau tikrai didelė tikimybė, kad galimi sunkūs sužalojimai ir mirtis.

Atskiro dėmesio vertas neatsargus elgesys prie vandens telkinių – nardymas, kai nepaskaičiuojamas telkinio gylis ir trenkiamasi galva į žemę, dažnu atveju baigiasi kaklo slankstelių lūžiu ir paralyžiumi. Buvo jau keletas ir skendusių vaikų šiais metais.

Paspirtukai, ypač elektriniai, – tikras galvos skausmas medikams. Žmonės, važiuodami paspirtukais, beveik niekada nedėvi šalmo! Tuomet užkliuvus ir nukritus pirmiausia sužalojamas veidas, dantys, burna, pasitaiko ir sunkių galvos traumų, galvos smegenų sužalojimų. Tinkamas ir gerai uždėtas šalmas apsaugo ne tik galvą nuo sužalojimo, bet ir veidą, nes kritimo atveju pirmiausia šalmo priekinė dalis trenkiasi į asfaltą, taip sumažinamas smūgis veidui arba jo net išvengiama. Šalmas privalo būti dėvimas važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedučiais, riedlente. Važiuojant elektriniu paspirtuku greitis būna didesnis, tai ir sužalojimai sunkesni. Neretai vaikams, važiuojantiems paspirtuku, krentant sužalojama tarpvietė ir lytiniai organai nuo tiesioginio smūgio paspirtuko konstrukcija. Traumų sumažėtų, jeigu tėveliai mokytų vaikus saugaus eismo ir protingo elgesio judant su bet kuria transporto priemone – pasirinkti saugų greitį, prieš įvažiuojant į sankryžą prisistabdyti ir apsidairyti, prieš keičiant kryptį apsidairyti ir pan. Pasikartosiu: už vaikų elgesį atsako tėvai.

Batutai – tiesiog keiksmažodis vaikų traumatologams, nes kiekvieno budėjimo metu bent vienas vaikas atvyksta su žastikaulio virškrumplinės dalies lūžiu, nes griuvo šokinėdamas ant batuto. Dažnai lūžta ir dilbio kaulai, reikalinga operacija, gijimas ilgas. Suprantama, vaikams smagu šokinėti ant batuto, bet kaip išvengti šių traumų – nežinau.

Dar viena labai dažna bėda visais metų laikais – nudegimai. Tėvai ir artimieji turėtų karštus skysčius laikyti vaikams nepasiekiamose vietose, o jeigu jau nutiko taip, kad nusidegino, – skubiai kišti nudegintą vietą po vėsiu vandeniu, nuvilkti drabužius ir kviesti pagalbą.

Pastaruoju metu labai padaugėjo šunų įkandimų. Tai neatsargaus tėvų elgesio (nemoko vaikų, kad nelįstų glostyti svetimų šunų) ir šunų šeimininkų (leidžia lakstyti be pavadžio, leidžia prie vaikų) padarinys. Įkandimo žaizdos gyja sunkiai, neretai reikia siūti, skirti antibiotikų, imunizacijos.

Konkrečių atvejų pateikti negaliu, nes pacientai atpažins save ir pyks, nes ir taip dažnu atveju jaučia gėdą dėl savo kvailų poelgių.


Šalmai ir atšvaitai – būtini

Kauno apskrities policijos pareigūnai linki saugios likusios vasaros ir prašo tėvų nepalikti atžalų be priežiūros ir ugdyti sąmoningus piliečius. Tėvai turėtų vaikams papasakoti apie galimus pavojus ir padarinius, su kuriais galima susidurti tiek namuose, tiek ir mieste esančiuose pavojinguose ar apleistuose objektuose.

Mokslų metų pabaigoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnai vyksta į apskrities mokyklas, kur susitinka su moksleiviais ir veda pamokas apie saugų vasaros leidimą.

Vasarą gatvėse padaugėja mažųjų eismo dalyvių, todėl bendruomenės pareigūnai daugiausia dėmesio skiria nepilnamečiams supažindinti su pagrindinėmis Kelių eismo taisyklėmis. Pareigūnai pamokų metu primena apie apsaugų, pavyzdžiui, šalmų ar atšvaitų, šviesą atspindinčių liemenių dėvėjimą, prašo būti atidžius ir sąmoningus tiek gatvėse, tiek namuose ar prie vandens telkinių.


Kaip apsaugoti vaikus?

Traumatologas Dž.K.Sivickis priminė kai kurias saugos taisykles ir patarė saugoti savo vaikus.

Leiskite vaikui važiuoti dviračiu, paspirtuku, riedlente tik dėvint apsauginį šalmą. Vaikai galvos traumų patiria labai dažnai.

Nevažiuokite paspirtukais sulipę po kelis.

Nevažiuokite, neikite keliu tamsiuoju paros metu be atšvaitų.

Nepalikite vaikų vienų be priežiūros ant batutų, ypač, kai ten kartu šokinėja daug skirtingo amžiaus vaikų.

Nepalikite be priežiūros karštų skysčių: kavos, arbatos ir kitų tose vietose, kurias gali pasiekti mažametis.

Neleiskite vaikams žaisti prie karštų kepsninių, laužų.

Neleiskite nardyti vandens telkiniuose, kuriose nepažįstamas dugnas.

Neleiskite vaikų prie veikiančių mechanizmų: žemės ūkio technikos, pramoninių įrenginių, elektros įrankių, staklių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų