Gaudyti užsienyje

Remiantis kaltinimu, dar būdamas nepilnametis prieš šios grupuotės prisijungęs jauniausias iš teisiamųjų L.Pliškinas – vienintelis laukiantis nuosprendžio už grotų. Jis buvo parvežtas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį tik kovo pradžioje.

Su organizuotu nusikalstamumu kovojantiems Kauno teisėsaugininkams pavyko nustatyti dar ne visus šios grupuotės, kurios lyderiais laikomi vyresnysis L.Pliškino brolis Andriejus, Tomas Žemrieta ir Deividas Bapkauskas, narius.

Ši byla, tapusi pirmąja Kauno apygardoje, kurioje pareikšti kaltinimai tokiomis prekybos žmonėmis formomis, buvo perduota teismui tik su trim kaltinamaisiais – T.Žemrieta, A.Pliškinu ir pastarojo drauge Deimante Jasevičiene, kaltinama darius poveikį Pliškino jaunesniojo sužalotam asmeniui. Šiam darytas psichologinis spaudimas, kad jis tik rožinėmis spalvomis pasakotų teisėsaugininkams apie savo bandymą įsikurti Anglijoje.

Prieš L.Pliškiną iš Vokietijos su antrankiais buvo pargabentas ir D.Bapkauskas, po kurio laiko, kaip ir T.Žemrieta bei A.Pliškinas, paleistas už piniginį užstatą. O Robertas Mockus atvyko pas ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus pats.

Įbauginti ilgam

Kol teismui pagaliau atvyko atversti šią bylą, joje padaugėjo ne tik kaltinamųjų, bet ir advokatų, nes paskui A.Pliškiną du gynėjus nusisamdė ir T.Žemrieta.

Nukentėjusiųjų stovykloje, kurios gretos ir taip buvo negausios, nes bylą teismui rengusiems teisėsaugininkams pavyko prakalbinti tik septynias aukas, fiksuojamos priešingos tendencijos.

Iš septynių nukentėjusiųjų pavyko prisišaukti į teismą tik du. Kiti arba linkę slapstytis, arba tiesiai šviesiai prisipažino, kad neketina dalyvauti teismo procese, nes bijo kaltinamųjų.

Pirmajame posėdyje buvo apklaustas ir vienas, sprendžiant iš šono, panašiomis nuotaikomis tebegyvenantis liudytojas. Už nugaros sėdint kaltinamiesiems, jis buvo linkęs painiotis savo parodymuose ir nurašyti esą atminties sutrikimus prabėgusiam laikui. Tačiau, paklaustas, ar niekas jo nemokė, ką kalbėti teisme, nuleidęs galvą sakė, kad ne, ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Niūri realybė

Per ikiteisminį tyrimą šis liudytojas pasakojo, kad T.Žemrieta, kaip ir kiti teisiamieji, nepripažįstantis savo kaltės, atsiviliojo jį į Angliją apgaulingais pažadais.

Iš pradžių atrodė, kad jie pildosi – liudytojas buvo apgyvendintas su šešiais asmenimis dviejų aukštų name, kurio nuoma kiekvienam buvo 70 svarų sterlingų per savaitę. Darbas atsirado tik po poros savaičių – kailinių žvėrelių fermą primenančiame angare. Už dešimties valandų fizinę katorgą, kurią liudytojas teigė ištvėręs tik savaitę, jam buvo sumokėta 150 svarų. Tačiau juos atvežęs T.Žemrieta čia pat atsiskaitė savuosius 70 svarų už suteiktą pastogę, kaip paaiškėjo, jam priklausančiame name.

Panašiais spąstais kitiems nukentėjusiesiems tapo ir A.Pliškino bei D.Bapkausko nekilnojamasis turtas Anglijoje.

Demaskavo "Caritas"

Šis liudytojas teigė grįžęs po kurio laiko į tėvynę su giminių nupirktu bilietų lėktuvui, nes pats šiam neuždirbo.

Kaip jau rašyta, tokie, kaip jis, jauni vyrai iš iš įvairių aplink Kauną esančių miestų ir miestelių patekdavo į teisiamųjų spąstus nuo 2009-ųjų pavasario iki 2014-ųjų pradžios. Apie tai tapo žinoma tik tada, kai į "Caritą" kreipėsi vieno iš jų sesuo. Jos broliui buvo pavykę sėkmingai ištrūkti iš šių spąstų ir grįžti į Lietuvą. Tačiau netrukus jo namuose Jonavos rajone pasirodė ir L.Pliškinas, reikalaudamas grąžinti 5 tūkst. svarų skolą, už kurią Anglijoje liepė eiti vogti į prekybos centrus. Tik dabar jau, remiantis kaltinimu, buvo grasinama, kad teks vykti vogti į Vokietiją.

Anot patekusiųjų į teisiamųjų spąstus, dažniausiai jie buvo siunčiami vogti į buitinės technikos parduotuves – mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių. Dar tiko drabužiai bei kvepalai.

Tie, kurie bandė išvengti tokio "darbo", buvo priverčiami tai daryti. Prieš juos naudotas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas. Trys iš jų pareiškė kaltinamiesiems ieškinius dar prieš perduodant bylą teismui. Vienas prašo 8 tūkst. eurų, kiti – 3 tūkst. eurų moralinio atlygio.

Šantažą lydėjo smurtas

Kiti nukentėjusieji buvo įdarbinti broliams Pliškinams priklausančiose parduotuvėse.

Remiantis kaltinamuoju aktu, vyresnysis iš jų – Andriejus prekiavo nenustatytos kilmės svaiginamosiomis medžiagomis. Jaunėlis – kvepalais. Ir abu naudojo panašius savo vergų auklėjimo metodus – apkaltindavo juos vagystėmis ir už tai bausdavo smurtu.

L.Pliškinui yra pareikštas kaltinimas kartu su R.Mockumi talžius vieną iš nukentėjusiųjų beisbolo lazda. O L.Pliškinas šiam asmeniui, esą pavogusiam iš jo parduotuvės kvepalus, dar peršovė ir šlaunį bei perdūrė peiliu pėdą.

Anot nukentėjusiųjų, priverstinis darbas brolių parduotuvėse buvo vergiškas: darbo diena buvo nenormuota, nebuvo ir jokių poilsio dienų, o atlyginimas už šį nelegalų darbą buvo toks mažas, kad jo neužteko net maistui. Kai kuriems ten įdarbintiesiems ši parduotuvė atstojo ir pastogę – jie ten ir miegodavo.