Portalas kauno.diena.lt po tokio akibrokšto nenuleido rankų ir kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad ji paaiškintų, kas šioje situacijoje neteisus – policija ar žiniasklaida.

Gautą atsakymą persiuntėme Kauno policijai. Jį pateikiame ir portalo kauno.diena.lt skaitytojams.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė portalui kauno.diena.lt atsakė: „Manome, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją, kokie nutarimai yra priimami teisėsaugos institucijų ir pareigūnų, atliekančių viešąją įstatymais pavestą valdžios vykdymo funkciją (kokia konkreti sankcija skiriama už konkretų pažeidimą). Darantis nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus pilnametis asmuo negali tikėtis savo teisės į privatumą apsaugos tokia pat apimtimi kaip teisės aktų nepažeidęs asmuo. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo apsaugos lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo padarytą teisės pažeidimą bus taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Taigi baudos įvardinimas, mūsų nuomone, neturėtų būti traktuojamas kaip asmens duomenų apsaugos pažeidimas. Demokratinėje visuomenėje žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamumu. Todėl žiniasklaidos galimybių rašyti apie nusikaltimus padariusių asmenų veiklą, vertinti jų elgesį, ribojimas prieštarautų viešajam interesui ir keltų pavojų demokratinėms vertybėms, nes visuomenė prarastų svarbų ginklą kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek ir pačiai demokratinei santvarkai. Taigi žiniasklaida turi teisę rašyti, o visuomenė turi teisę žinoti apie nusikaltimus padariusius pilnamečius asmenis, jų padarytus nusikaltimus.“

Persiuntus šį atsakymą Kauno policijos Komunikacijos poskyriui, pagaliau gautas beveik parą užstrigęs atsakymas, kuriuo taip pat dalijamės su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

Kauno policija informavo, kad vakar jos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius priėmė nutarimą nubausti minėtą keturratį vairavusį asmenį 1250 eurų bauda bei atėmė iš jo teisę vairuoti transporto priemonę trejiems metams bei konfiskavo keturratį, t. y. skirta minimaliausia grėsusi bausmė.

Kaip jau rašyta, už sunkiausią administracinį nusižengimą, o protokolas šiam piktybiniam kelių chuliganui surašytas pagal tris Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, jam grėsė bauda nuo 1200 iki 1500 eurų ir teisės vairuoti nuo trejų iki penkerių metų atėmimas bei galimas keturračio konfiskavimas.

Minėtą nutarimą pažeidėjas dar gali per 20 kalendorinių dienų apskųsti teismui.