Centro darbuotojai tespėjo jį sujungti su Kauno greitosios medicinos pagalbos stotimi, tačiau pokalbio su šios darbuotojais vyriškis jau nebaigė, o jam į pagalbą pasiųstiems medikams pavyko patekti į nelaimėlio butą tik po pusvalandžio.

Paryčiais pagalbos prašęs dar 25-erių neturėjęs vyras spėjo pasakyti, kad jam skauda krūtinę bei rankas – jis jau turėjęs du infarktus. Spėjo pasakyti ir daugiabučio, kuriame gyvena, laiptinės durų kodą. Nelaimėlį bandyta raminti, kad pagalba jau išsiųsta. O kol ši atvyks, mėginta pasiteirauti, kokius vaistus jis vartoja. Tačiau pokalbis nutrūko, iš skambinančiojo rankų iškritus telefonui, nors dar girdėjosi jo alsavimas.

Atskubėjus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad pagalbos prašiusio vyriškio buto durys, kurių niekas nebeatidarė, – šarvuotos. Medikų pagalbon pasikviesta policija jų įveikti be ugniagesių gelbėtojų negalėjo – nuspręsta patekti į nelaimėlio butą per langą. Tačiau jis buvo penktajame aukšte, todėl ugniagesiai gelbėtojai dar turėjo pakilti iki jo su savo specialia įranga. Galų gale patekus į nelaimėlio namus, konstatuota, kad jau niekuo negalima jam padėti. 

Nelaimėlis gyveno vienas. Kaimynai sakė žinoję apie šio jauno vyro ligą, tačiau raktų nuo savo buto durų šis jiems nebuvo davęs. Nesiūlė ligotam kaimynui tokios pagalbos ir jie patys.

Anot specialiųjų tarnybų darbuotojų, atvejų, kai jų pastangos padėti besišaukiančiajam pagalbos būna bergždžios, daugėja. Ir viena iš pagrindinių šio bejėgiškumo priežasčių – vis labiau įsišaknijantis susvetimėjimas tarp žmonių.