Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago suėmimo ir nužudymo byloje kaltinamą buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą siūloma įkalinti septyneriems metams.

Kaip BNS informavo Kauno apygardos teismo atstovė spaudai, skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose penktadienį vykusiame teismo posėdyje paprašė kaltinimą palaikantis prokuroras.

Šią savaitę tokią pat bausmę skirti pasiūlyta ir kitoje genocido byloje kaltinamam buvusiam KGB pareigūnui Ilja Vorobjovui.

Abu A.Ramanausko–Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavę kaltinamieji liudijo vienas kito bylose, abiejose bylose nukentėjusiąja pripažinta A.Ramanausko–Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė.

Po 1956 metų spalį įvykdytos operacijos A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti,