Grėsmingas lapkritis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog praėjusiais metais Kauno apskrities keliuose iki lapkričio galo žuvo 24 žmonės, iš jų net pusė žuvo būtent lapkritį, septyni iš jų – pėstieji.

Šiemet avarijose jau žuvo 21 žmogus, tačiau šį mėnesį tokių skaudžių nelaimių dar pavyko išvengti. Pareigūnai tikisi, kad statistika nepasikeis ir Kauno keliuose šį mėnesį žuvusiųjų nebus.

„Iš visų žuvusiųjų, didžioji dauguma buvo pėstieji, žuvę tamsiuoju paros metu ir nesegėję atšvaito, vos keli pėstieji žuvo šviesiu metu. Tikimės, kad žmonės save labiau saugos ir mirtimi pasibaigusių avarijų nebus“, – sakė D. Česnauskas.

Vis dėlto, nors šį lapkritį žuvusiųjų nėra, sužeistųjų Kauno keliuose yra daugiau nei pernai. Specialistai tvirtina, kad suremontavus kokią nors miesto gatvę, vairuotojai ja važinėja didesniu greičiu, o tada nelaimės ilgai laukti nereikia.

„Kai baigia gatvę remontuoti, skiriame didžiausias pajėgas, nes pirmą dieną būna daug greičio viršijimų atvejų, vėliau jų mažėja ir vairuotojai įpranta važiuoti leistinu greičiu“, – tęsė Kelių policijos viršininkas.

Priminimas pėstiesiems

Specialistų teigimu, pavojingiausias metas keliuose – kai ima anksti temti, lyja ir nėra iškritęs sniegas, kuris šiek tiek pašviesina aplinką ir pagerina matomumą.

„Kasmet stebime tendenciją, kad žuvusiųjų padaugėja tamsiuoju periodu, kai greičiau temsta. Visi laukiame sniego, kai tampa šviesiau. Lapkritis šiemet yra palankus, nes jau pradėjo snigti. Norisi paraginti eismo dalyvius, kad labiau saugotų save ir segėtų atšvaitus bei atsargiau elgtųsi perėjose“, – kalbėjo Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.

Jo teigimu, ir pats pėsčiasis turi saugotis, nes vairuotojas ne visada gali laiku sustoti, prasčiau matyti dėl blankiai apšviestų gatvių.

Saugumo priemonės

Šiais metais Kauno mieste buvo įrengta daug įvairių saugumo priemonių tam, kad būtų sumažintas avaringumas. Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis vardijo, jog šiemet keturios nereguliuojamos sankryžos tapo reguliuojamomis, Šilainiuose įrenginėjama turbožiedinė sankryža, taip pat apie 20 senųjų šviesoforų pakeista į LED šviesoforus, tad signalai tapo ryškesni.

„Šiemet dar planuojama Baltijos gatvės perėjose įrengti saugumo saleles. Kitų metų pradžioje Varnių g. ir Taikos pr. neliks nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, nes reguliuojamos yra saugesnės ir išauga automobilių pralaidumas. Tai patvirtina ir Tvirtovės alėja, kur panaikinus nereguliuojamas perėjas, galime pasidžiaugti, nebuvo nei vieno žuvusio pėsčiojo. Permainos laukia ir Kovo 11-osios gatvėje, kurioje paprastas pėsčiųjų perėjų pakeis išmaniosios“, – kalbėjo R.Mikaitis

Magistralinėse Kauno gatvėse bus įrengta apie 3400 šviestuvų. Iš viso iš tamsos bus ištraukta apie šimtas kilometrų Kauno gatvių.