„Iš tiesų nesu dar pagalvojęs. Manau, kad vis tiek jau reikėtų apie tai pradėti galvoti, nes nežinia, kas gali nutikti esant tokiai pasaulio situacijai“, – kalbėjo kaunietis.

Kiti praeiviai taip pat mini, kad yra paskendę darbuose, nėra laiko apie tai galvoti. Kiti teigia galvojantys tik apie gerus dalykus, o ne apie karą.

Tokias priedangas kauniečiai vertina skirtingai. Nemaža dalis paklaustųjų mąsto, jog požeminės perėjos nėra pati geriausia priedanga. Tačiau reikalinga, kadangi metro juk nėra.

Savivaldybės atstovas sako, jog perėjose būtų galima pasislėpti nuo įvairių skeveldrų, kitų krentančių ir galinčių sužeisti daiktų.

„Aktyvių karo veiksmų metu požeminė perėja yra saugesnė vieta gyventojams laikinai pasislėpti“, – pasakojo Kauno ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras.

Tuo tarpu ekspertai sako, kad požemines perėjas dar reikėtų įvertinti dėl saugumo, nes dauguma jų seniai nematę remonto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai kurių perėjų techninė būklė nėra visai gera. Viskas priklauso nuo apkrovos, kurią patiria ta konstrukcija. Namai pas mus tokie patys kaip Ukrainoje. Lygiai to paties galime tikėtis, kad ir pas mus taip nutiks“, – kalbėjo Kauno technikos kolegijos (KTK) tyrėjas inžinierius Mindaugas Kuklierius.

Savivaldybė žada perėjas remontuoti ir pritaikyti neįgaliesiems.

„Kai kur atsiranda infrastruktūra. Greta geležinkelio stoties esančioje požeminėje pėsčiųjų perėjoje turime liftų sistemas. Ateityje tokios įrangos atsiras vis daugiau. Vien dėl to, kad jos taptų patogesnės neįgaliųjų kasdieniniam naudojimui“, – pasakojo P. Keras.

O ką apie slėptuves požeminėse perėjose mano Kaune gyvenantys ukrainiečiai, kuriems ne vieną savaitę teko slėptis? Jie teigia, kad slėptis būtų įmanoma, bet jose šalta, jos neįrengtos ir nepritaikytos.

Aktyvių karo veiksmų metu požeminė perėja yra saugesnė vieta gyventojams laikinai pasislėpti.

Nors priedangų yra, bet slėptuvių nuo krentančių bombų Kaune – nė vienos.

„Priešlėktuvinės saugos slėptuvių mieste šiuo metu nėra. Jos visos yra atitekusios privatiems asmenims. Mes visas tas slėptuves revizavome, turime jų sąrašus, su kai kuriais savininkais pavyko sutarti, kad esant grėsmei jie leistų jomis pasinaudoti“, – kalbėjo P. Keras.

Kaune yra apie 250 kolektyvinės apsaugos statinių, iš jų apie 200 – su slėptuvėmis rūsiuose, kur ištikus ekstremaliai situacijai galėtų slėptis gyventojai.