Nesutiko pripažinti kaltės

„Kauno diena“ rašė, kad praėjusių metų kovo 12-osios vakaras ilgam įsimins Užliedžių seniūnijoje apsigyvenusiai šeimai. Šešiamečio sūnaus krytis iš palėpės į pirmąjį aukštą, šokas, ligoninė, reabilitacija, o paskui – dar ir teismų karuselė.

Iš pradžių situacija, kai susižalojo iš palėpės į pirmąjį aukštą nukritęs berniukas, nagrinėta prokurorų ir tyrėjų kabinetuose, paskui persikėlė į Kauno apylinkės teismą. Vaiko tėvas kaltintas sunkiu vaiko sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo.

Šešiametis iš palėpės į pirmąjį aukštą nukrito veidu žemyn. Į Kauno klinikas išvežtas sąmoningas. Medikai būklę įvertino kaip sunkią, bet stabilią. Prokurorų nuomone, nelaimė įvyko dėl berniuko tėvo nerūpestingumo.

Ikiteisminį tyrimą planuota baigti atleidžiant nukentėjusiojo tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet Kauno rajono gyventojas nesutiko pripažinti savo kaltės.

Teisiškai, gal ir teisinga, bet nesuprantu tokio teisingumo, todėl tikėjausi šioje byloje išteisinimo.

„Suprantu savo atsakomybę dėl šio nelaimingo atsitikimo. Visa šeima dėjo visas pastangas, kad sūnus gautų tinkamą gydymą ir reabilitaciją, įsipareigojome kompensuoti nuostolius nukentėjusiai šaliai – Valstybinei ligonių kasai (VLK). Net negalvojome ginčytis dėl pinigų, rūpinomės sūnumi. Tačiau nesutinku su prokuratūros kaltinimu, kad pats sužalojau sūnų, kaip yra rašoma. Jis susižalojo per nelaimingą atsitikimą. Pateiktas kaltinimas visiškai neatspindi realios įvykusios situacijos“, – „Kauno dienai“ sakė šešiamečio tėvas.

Vyras atkreipė dėmesį į tai, kad nė vieno vaikystė nepraėjo be menkiausių traumų, nelaimingų nutikimų, tačiau ar pagalvojote, kad jūsų tėvai ar jūs galėjote susidurti su tokiais kaltinimais?

Areštas, bausmę atidedant

Kauniečiui nesutikus su prokurorų pareikštais kaltinimais, byla buvo perduota teismui.

Kauno apylinkės teismas jam skyrė 40 parų areštą, bausmę atidedant trims mėnesiams (areštas grėstų, jeigu per tris mėnesius būtų nusižengta), taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose. Taip pat buvo patvirtina tėvo su VLK sudaryta sutartis dėl jo sūnaus gydymo išlaidų, siekusių apie 3,5 tūkst. eurų, atlyginimo.

„Mūsų šeimą toks teismo nuosprendis labai nuvylė. Teisėsauga kenkia vaiko interesams, jį liūdina ir verčia nerimauti. Pačioje teismų karuselės pradžioje būdavo naktų, kai vaikas atsikeldavo iš miegų verkdamas, kad ateina policija ir uždaro mane į kalėjimą. Tokie dalykai labai nemalonūs“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno rajono gyventojas. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, jis su advokatu pateikė apeliaciją.

Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikinta dalis dėl arešto. Vyras pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis iki skundo nagrinėjimo susimokėjo už sūnaus gydymą.

„Teisiškai gal ir teisinga, bet nesuprantu tokio teisingumo, todėl tikėjausi šioje byloje išteisinimo“, – sakė vyras, retoriškai klausdamas, kokia nauda vaikui, kurį šiuo atveju gina valstybė ir teismas, jeigu nuteis jo tėvą ar šeima praras dalį pajamų.

Apeliacija: Kauno apygardos teismas panaikino kauniečiui arešto bausmę, bet jis liko pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Sūnus pasveiko

Vyras akcentavo, kad sūnui dėl nelaimės nei fizinių, nei psichologinių pasekmių nėra. Po įvykio jaučiasi gerai.

„Sūnus žaidžia, sportuoja, konstruoja, skaito, skaičiuoja. Jau ir metai praėjo po tos nelaimės. Vaikams ir taip visko nutinka. Jam mokykloje kitas vaikas pakišo koją, krito kakta žemyn, buvo labai didelis guzas, bet medikai, apžiūrėję sakė, kad praeis. Nelaimių vaikams nutinka ne tik namuose, ne tik su tėvais. Toks jau gyvenimas: netikėtumų ir nelaimių būna“, – teigė tėvas.

Prakalbęs apie 3,5 tūkst. eurų, sumokėtų VLK, jis taip pat nemato teisingumo. „Tam pačiam nukentėjusiam vaikui teks kažko atsisakyti, kitaip suma nebūtų sumokėta, kitu atveju kiltų kitokių teisinių pasekmių. Tai tiesioginiai padariniai. Taip pat yra ir moralinių padarinių, kuriuos jaučia visa šeima. Kai savo noru žmonės vartoję alkoholį patenka į nelaimę, jiems ir pirmoji medicinos pagalba, ir gydymas priklauso nemokamas, jei moka PSD. Yra ir daugiau analogiškų pavyzdžių. Tačiau mūsų nelaimės atveju, nors ir mokame PSD, tačiau pinigus už gydymą susimokėti teko patiems“, – atkreipė dėmesį vyras.

Teismo procesai buvo nevieši, nes susiję su nepilnamečiu, tad ir teismo sprendimų motyvai viešai nekomentuojami.

Kaip įvyko nelaimė?

Berniuko tėvas „Kauno dienai“ yra pasakojęs, kas nutiko tą nelemtą vakarą. Šeimos namas jau buvo įrengtas, jame nuolat gyveno. Buvo belikę baigti įrengti vėdinimo sistemą, kurios įrenginį buvo numatyta montuoti palėpėje, kur yra daiktų užkėlimo ir laiptų angos. Abi jos yra aiškiai matomos.

Žemiau daiktų užkėlimo angos yra pirmojo aukšto lubos, sumontuotos iš gipso plokščių. Vien jos – per silpnos, kad išlaikytų net ir vaiko svorį, todėl tėvas vis įspėdavo vaiką, jeigu šis užlipdavo kartu į palėpę, kad negalima artintis prie šių angų. Jos berniuko anksčiau ir nedomino, prie jų neidavo, atrodė, kad suprato pavojų.

Į palėpę veda pakeliami laiptai. Juos nuleisti savarankiškai ir patekti į palėpę berniukas nepasiektų. Visada ten eidavo tik kartu su tėčiu.

„Palėpėje yra sudėta dalis sūnaus daiktų, žaislų. Su jais mėgo žaisti. Tąkart irgi abu užlipome. Tačiau man prireikė akimirkai nusileisti žemyn, – prisiminė pašnekovas. – Paklausiau, ar jis leisis kartu, ar pasiliks, nes tuoj pat grįšiu. Dar kartą nurodžiau, kad negalima artintis prie angų, sūnus patvirtino, kad suprato. Kartu esame ne kartą pakilę į palėpę, joje visada sūnus elgėsi atsakingai.“

„Nežinau, ar jis šoko į angą, ar aplink ją ėjo ir krito. Nieko jo neklausinėjau apie tą dieną. Džiaugiamės, kad jis liko gyvas, kad pasveiko", – pridūrė jis.

Vėliau kauniečio sūnui nustatytas kaktos skilimas, sutrenkimas, nubrozdinimas, tikriausiai dantimis prakirsta apatinė lūpa.

Ligoninėje jis su žmona sulaukė policijos pareigūnų skambučio. „Klausė, kur esame. Prašė įleisti į namus. Atrodė, kad jiems svarbiau apžiūrėti įvykio vietą nei tai, kad pabūtume kartu su vaiku. Per valandą ar dvi paskambino: mes prie jūsų namų, grįžkite“, – prisiminė vyras.

Namo grįžo abu su žmona, nes paaiškėjo, kad su vaiku vis tiek negalės būti, kol nebus COVID-19 tyrimo rezultatų. Pareigūnai abu apklausė ir išvažiavo.

„Iki šiol sukasi daug minčių, ką galėjau padaryti kitaip“, – neslėpė tėvas. Kas gali garantuoti, kad, priėmus kitokius sprendimus, nebūtų nutikusi tokia ar dar skaudesnė nelaimė, jei ne tą dieną, tai kitą, jei ne namuose, tai kieme ar gatvėje. Susitaikėme su tuo, kas nutiko. Ir visas pastangas dėjome, kad sūnus pasveiktų“, – sakė vyras.

Teisė vietoj teisingumo?

„Kaltinamasis aktas buvo parengtas arba aplaidžiai, arba sąmoningai nuslepiant atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes akte nurodyta, kad tokių aplinkybių nenustatyta, nors iš karto iškvietėme medikus, vykdydami operatorės nurodymus teikėme pirmąją pagalbą, neslėpiau jokių nelaimės aplinkybių, dalyvavau visose apklausose, sutikau padengti sūnaus gydymo ir reabilitacijos išlaidas“, – vardijo tėvas ir pridūrė, kad „šį nelaimingą atsitikimą vadinti nusikalstama veika yra neadekvatu.“

„Nelaimingas atsitikimas per įstatymo prizmę verčiamas taip, lyg turėjau motyvą pakenkti savo vaikui, tarsi jį pastūmiau. Suklysti, bet pats ir taisai klaidas. Jūs suklydote, mes nieko nepadėjome, bet nubausime jus kiek tik galime. Esame pamokyti pačiu skaudžiausiu būdu – vaikas susižalojo. Kokią pamoką duos baudžiamasis persekiojimas? Po visų bėdų dar ir teistumą jam įrašykime“, – stebėjosi Kauno rajono gyventojas. Jis ir jo šeima iki šiol neturėjo jokių reikalų su teisėsauga, nebuvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams.