Tradiciškai apie šį įvykį savo praėjusios paros suvestinėje pranešė tik Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, perpasakodama, kad 20.07 val. Bendrasis pagalbos centras užregistravo telefono skambutį, kurio metu girdėjosi tik didelis triukšmas, kurio fone moteris šaukė: „Nemušk manęs!“. Tačiau netrukus šis mįslingas skambutis baigėsi.

Perskambinus užfiksuotu numeriu, pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad minėta moteris grasina pakelti ranką prieš save ir yra neblaivi. O ją bando sulaikyti kažkoks vyriškis.

Ugniagesių gelbėtojų pranešimas apie šį iškvietimą baigiasi tuo, kad nuvykus į įvykio vietą, ten tebevyko konfliktas, kurį jau aiškinosi policija. Ir, laimė, jokios jų pagalbos nebereikėjo.

Kauno policijos atstovė taip pat teigė, kad jos kolegos tą vakarą buvo išsiųsti nurodytu adresu, gavus pranešimą apie kažkokį įtartiną triukšmą.

Į įvykio vietą atvykusius policininkus pasitiko vyriškis, kuris, kaip paaiškėjo, ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą – po to, kai grįžęs į namus, jau iš tolo užuodė lauke benzino kvapą, o po to pamatė ir kieme sėdinčią savo 33-ejų metų pažįstamą, kuri jam pareiškė apie sunkiai suvokiamą savo ketinimą.

Vyriškis teigė, baimindamasis dėl moters gyvybės, viena ranka ją laikė nuo tokio baisaus žingsnio, o kita bandė surinkti telefono numerį 112. Tačiau tuo pasinaudojusi, moteris ištrūko ir puolė bėgti. Ar dėl to skambinusysis į Bendrąjį pagalbos centrą nutraukė savo skambutį, ar tai įvyko netyčia – besigrumiant, neaišku.

Kartu su policija ir ugniagesiais gelbėtojais įvykio vieton pasiųsti greitosios medikai, minėtą moterį, kurią, nežinia, kas pagavo, apžiūrėjo ir konstatavo, kad jokių rimtų sužalojimų ji, pirminiais duomenimis, nepatyrė. O vykti detalesnei apžiūrai į gydymo įstaigą ar, galbūt, ir pas tam tikros srities specialistus, šios sumaišties kaltininkė atsisakė.

Policijos atstovė reziumavo, kad jai nustatytas vidutinis – 1,64 prom. girtumas. O šios moters 42-ejų metų gelbėtojui – lengvas (0,95 prom.). Ir tą patį vakarą policijos pareigūnai parvežė sumaišties kaltininkę į jos namus pakaunėje – Karmėlavos seniūnijoje. Dėl jos pačios saugumo. O kadangi niekas iš šios iškalbingos istorijos dalyvių ar liudytojai jokių pretenzijų niekam neturėjo, tuo viskas ir baigėsi.