Artėjant Gyvatės metams Lietuvos zoologijos sodas kauniečius pakvietė į svečius iš arčiau susipažinti su šiais gyviais.
Zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė, glostydama vieną iš gyvačių, sakė net neabejojanti, kad po Naujųjų metų atsiras didžiulis būrys kauniečių, norinčių įsigyti šliaužiojančių gražuolių. Ji teigė, kad sulaukus 2011-ųjų, Triušio metų, nemažai miestiečių puolė pirkti triušius, o šiemet, Drakono metais, buvo itin populiarios barzdotosios agamos, savo išvaizda labai primenančios drakonus.
„Gyvačių, kaip naminių gyvūnų, privalumas yra tas, kad galima ramiai išvažiuoti net ir dviejų savaičių atostogoms. Gyvatės be jokio vargo tokį laikotarpį gali išbūti neėdę. Svarbu, kad turėtų vandens“, – pasakojo A. Pikūnienė.
Jos teigimu, gyvatės nekelia pavojaus alergiškiems žmonėms ir daugiausiai minta graužikais.
„Jas šeriame kas savaitę, kiekvieną pirmadienį. Kiekvienai gyvatei tenka, pavyzdžiui, po nedidelę pelę. Tačiau kai kurios jų yra gurmanės, labai mėgsta kiaušinius“, – kalbėjo A. Pikūnienė.
Šiemet Naujųjų Metų išvakarėms sutapus su maitinimo diena, savo vardo metus Lietuvos zoologijos sodo gyvatės sutiks pamaitintos daviniu, paskanintu vitaminais.
Gyvatės, anot A. Pikūnienės, ne veltui yra išminties simbolis. „Jos niekada neatlieka bereikalingų judesių. Apgalvoja kiekvieną savo veiksmą. To linkėčiau ir visiems kauniečiams“, – sakė vyresnioji herpetologė.
Pasak specialistės, gyvatės atpažįsta savo šeimininkus. Nuo mažumės namuose auginami ropliai ypač mėgsta būti glostomi, laikomi ant rankų, nes šios skleidžia šilumą.
Tačiau gyvatės gali būti pavojingos ne tik aplinkiniams, bet ir viena kitai.
„Gyvatės yra kanibalės. Prieš ketverius metus mūsų terariume jauna dykumų gyvatė prarijo savo brolį, už kurį buvo ilgesnė vos 10 centimetrų. Kai pastebėjome jos kėslus, buvo jau per vėlu. Gyvačiukas jau buvo baigiamas ryti", – prisiminė A. Pikūnienė.
Naujausi komentarai