Politikai kritikuojami dėl pasikeitusių pensijų kaupimo sąlygų, tačiau antros pakopos pensijų fondai nežlunga. Norinčių senatvėje prisidurti papildomų lėšų vis dar atsiranda.

Sumažintos galimybės

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, bet tik penktadalis gyventojų patys senatvėje norėtų būti išlaikomi. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokius apklausos rezultatus pristatė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA).

Pasirūpinti oria senatve gyventojams siūloma iš anksto, pasinaudojant antros pakopos pensijų fondais. Pagal šią sistemą dalis įmokų, mokamų „Sodrai“, nukreipiamos į dirbančių asmeninę pensijų fondų sąskaitą, o lėšos ne tik kaupiamos, bet ir investuojamos.

Finansų krizė būsimiems pensininkams smogė iš abiejų pusių. Prieš keletą metų įmokos į pensijų fondus buvo sumažintos nuo 5,5 iki 2 proc., o šiemet nuspręsta įmoką dar sumažinti – iki 1,5 proc. Tiesa, jau 2013 m. kaupiamosios pensijos įmokos tarifas turėtų vėl pakilti iki 2,5 proc. Gyventojų nepasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais lėmė ne tik įmokų į pensijų fondus sumažinimas, bet ir neigiama būsimų pensijų investicinė grąža.

Pensijų fondų valdytojai tai pripažįsta nenoriai, o kaip nesėkmės priežastį įvardija sumažintus įmokų tarifus. LGDĮA prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, prioritetas teikiamas dabartiniams pensininkams, o būsimi šiek tiek pamirštami. Anot jo, jei sumažintas tarifas išliktų ir ateityje, gyventojai nesukauptų reikiamos sumos periodinėms (mėnesinėms) išmokoms, todėl didžioji dalis gautų tik vienkartines išmokas.

Sprendimą apskųs

Nepatenkinti pasikeitusiomis sąlygomis gyventojai sudėję rankų nelaukia. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas sakė normos sumažinimą vertinantis tik neigiamai. Todėl asociacija, anot jo, visomis priemonėmis stengiasi užkirsti kelią esą neapgalvotiems politikų sprendimams ir siekia išsiaiškinti, ar sumažindami normą jie nepažeidė Konstitucijos: „Juk didžioji dalis žmonių kaupti pensijas apsisprendė būtent dėl įstatymo numatytų normų.“

Pasak jo, asociacija jau kreipėsi į Konstitucinį teismą ir laukia sprendimo, kuris, tikėtina, bus priimtas vasarą. Pašnekovas neslėpė įtarimų, kad už politikų nenoro paspartinti procesą gali slypėti ir politinių interesų.

„Gali būti, jog valdančioji dauguma tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas pasibaigus jų kadencijai, po rinkimų. Tačiau vilkinant šį reikalą gali sprogti finansinė bomba. Jei Konstitucinis Teismas patvirtins, kad Konstitucija buvo pažeista ir gyventojams reikia kompensuoti patirtus nuostolius, per tą laiką kompensuotinų lėšų bus susikaupę apie 2 mlrd. litų“, – sakė jis.

Ekonomikos išdaigų nebijo

Sumažintos normos, anot klubo „Pinigų srautas“ prezidento Andriaus Šumino, ne tik suklaidino gyventojus, bet ir atėmė iš jų galimybę įsigyti akcijų pigiau: „Kai įmokos buvo didesnės, rinkos kilo. Prasidėjus krizei įmokos buvo sumažintos. O juk kaip tik tuo metu buvo galima vertybinius popierius nusipirkti pigiai ir gauti nemažas pinigų sumas. Tokie pokyčiai ir juos lemiantys valstybės sprendimai tiesiog atgraso žmones, jie pradeda nepasitikėti šia priemone.“

Nors kaupiančių pensiją padėtis dar tik sprendžiasi, norinčių senatvėje prisidurti papildomų lėšų esą daugėja. Pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė džiaugėsi, kad nepaisydami nenuoseklios valstybės politikos gyventojai antros pensijų pakopos fondus renkasi aktyviai. Anot jos, nuo 2009 m. prie šių fondų kasmet prisijungia daugiau nei 10 tūkst. naujų klientų ir jų skaičius auga.

Finansų direktorės tvirtinimu, didžiausia investicine grąža pasižymėjo konservatyvaus investavimo pensijų fondai. Tačiau ne ką mažesne vidutine grynąja investicine grąža esą pasižymėjo ir mažos ar vidutinės rizikos pensijų kaupimo fondai.

Patartina konsultuotis

A.Šuminas neabejojo, kad kaupti papildomas pensijas verta, tačiau gyventojams apie šią galimybę dar trūksta švietimo. Anot jo, šalyje esant ne vienam pensijų fondus valdančiam bankui ar bendrovei gyventojui sunku atsirinkti geriausią variantą iš visų siūlomų. Esą oficiali bendrovių pateikiama statistika apie sukauptas pensijas yra santykinė, nes ji priklauso nuo rizikos dydžių.

Anot M.Kalesinsko, pensijų fondų valdytojai kartais pateikia neaiškią ar nepakankamą informaciją, o gyventojai skundžiasi fondų valdytojų taikomais mokesčiais ar kitais apribojimais gauti informacijos.

Sausį fondas nebuvo sausas

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė šių metų sausio mėnesį vidutiniškai padidėjo 2,93 proc.

Teigiamus pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė optimizmas pasaulinėse akcijų rinkose, sumažėjus nerimui dėl ES šalių skolų krizės, kaip teigiama Lietuvos banko pranešime.

Sausį rizikingiausių akcijų pensijų fondų vieneto vertė padidėjo 4,92 proc., vidutinės akcijų dalies fondų, kuriuose pensiją kaupia 55 proc. visų dalyvių, – 3,5 proc., mažos akcijų dalies fondų – 2,18 proc., konservatyvaus investavimo pensijų fondų – 1,03 proc.

Teigiamą investicinę grąžą per sausio mėnesį pasiekė visi 30 rinkoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai.

Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė sausio pabaigoje siekė 4,221 mlrd. litų.

Naujausi antros pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai

Fondo pavadinimas Pokytis nuo metų pradžios Metų pokytis

Konservatyvaus investavimo pensijų fondai

„Aviva europensija“ 1,92 3,93

„Konservatyvaus valdymo Danske pensija“ 0,67 1,46

„DnB NORD pensija 1“ 1,19 2,45

ERGO konservatyvusis 1,20 3,24

„Finastos“ konservatyvaus investavimo 1,51 2,56

„Finastos“ nuosaikus 0,54 1,05

„Citadele pensija 1“ 0,61 2,33

„MP stabilo II“ 0,44 1,98

„SEB pensija 1“ 0,88 4,19

„Swedbank pensija 1“ 0,49 1,12

Mažos akcijų dalies pensijų fondai

„Aviva europensija plius“ 2,77 1,10

„DnB NORD pensija 2“ 1,99 0,81

„Finastos“ augančio pajamingumo 3,94 –0,77

„Swedbank pensija 2“ 1,82 4,26

Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai

„Aviva europensija ekstra“ 3,66 –1,95

„Danske pensija 50“ 1,98 –3,20

„DnB NORD pensija 3“ 3,07 –1,06

„ERGO balans“ 3,03 4,02

„Finastos“ aktyvaus investavimo 5,43 0,86

„Finastos“ subalansuotas 2,99 0,51

„MP medio II“ 2,55 –2,35

„Citadele pensija 2“ 2,59 –1,04

„SEB pensija 2“ 4,05 0,55

„Swedbank pensija 3“ 2,70 2,20

„Swedbank pensija 4“ 4,24 0,90

Akcijų pensijų fondai

„Danske pensija 100“ 2,87 –5,62

„Finastos“ racionalios rizikos 7,45 –5,75

„MP extremo II“ 3,52 –3,93

„SEB pensija 3“ 5,93 –4,50

„Swedbank pensija 5“ 5,70 –