Šalies klubiniame futbole chaosas tęsiasi. Tituluočiausia komanda per nepriklausomos Lietuvos istoriją futbolo-beisbolo klubas (FBK) "Kaunas" savame mieste tapo svetimkūniu. Klubo vadovai priversti eiti kryžiaus kelius stengdamiesi sugrąžinti ekipą į laikinąją sostinę, tačiau, užuot padėję, miesto vadovai vienas į kitą bado pirštais ir saliamoniško sprendimo neranda.

Kaina akivaizdžiai per didelė

Klubas "Kaunas" S.Dariaus ir S.Girėno stadione rungtyniavo daugiau nei dešimtmetį ir daug finansiškai prisidėjo išlaikant sporto centrą. Klubo vadovai norėtų išlaikyti tradicijas ir toliau rungtyniauti sau įprastame stadione, tačiau dabartinė nuomos kaina yra akivaizdžiai per didelė ir, pasak klubo atstovų, neatitinka rinkos kainų.

Benamiu tapęs klubas yra priverstas glaustis artimiausiuose miestuose – Jonavoje ir  Marijampolėje. Šiuose miestuose stadionų nuomos kainos yra gerokai mažesnės nei S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre. Suvalkijos sostinės stadiono, kuriame šiuo metu namų rungtynes žaidžia kauniečiai, nuoma kainuoja apie 2000 litų. Jonavos stadionas, kuriame veja, pasak specialistų, yra viena geriausių šalyje, vienoms rungtynėms tekainuoja 500 litų.

S.Dariaus ir S.Girėno stadiono dabartiniai įkainiai yra gerokai didesni. Dienraščio kalbintas sporto centro direktorius Vytautas Snarskis prisipažino, kad vienoms rungtynėms išsinuomoti stadioną kainuoja 4–5 tūkst. litų.

"Kito pasirinkimo tiesiog neturime. Rungtyniauti Kaune yra akivaizdžiai per brangu. Esame įsitikinę, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadiono nuomos kaina yra gerokai per aukšta. Nesuprantame tokios situacijos. Stadionas dabar visiškai tuščias, jame praktiškai nevyksta jokių renginių. Norėtume žaisti sau įprastoje aikštėje, tačiau nuomos kaina irgi galėtų būti reali", – nusivylimo esama padėtimi neslėpė "Kauno" klubo direktorius Romualdas Kontrimas.

Pasak jo, klubas už tuos pačius 2–2,5 tūkst. litų, kuriuos sumoka už Marijampolės stadioną, mielai žaistų laikinojoje sostinėje.

Per pastaruosius trejus metus klubas laimėjo visas lygas, kuriose dalyvavo, tačiau sugrįžimu į stipriausių divizioną miesto vadovai visai nesidžiaugia. Valdininkai, atrodo, yra linkę užsimerkti ir prieš faktą, kad komanda beveik du dešimtmečius garsino miestą "Kauno" pavadinimu.

Klubas galėtų žaisti ir Kaune esančioje Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) aikštėje, tačiau Lietuvos futbolo federacija (LFF) su tuo nesutinka motyvuodama, kad  gauna priekaištų iš Panevėžio "Ekrano" ir Gargždų "Bangos" klubų.

"Pamažino" kainą

Sėkmingiausias pastarojo dešimtmečio Lietuvos klubas miesto paramos nesulaukia ne pirmą kartą. Klubo vadovai su didžiausiu liūdesiu prisimena praėjusios vasaros įvykius, kai valdininkai akivaizdžiai pasityčiojo iš klubo.

2009 m. už vienerias rungtynes S.Dariaus ir S.Girėno stadione klubas mokėjo 2 500 litų. Komandai atsidūrus sunkioje finansinėje situacijoje klubas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu klubui taikyti mažesnę nuomos kainą. Užuot padėję komandai, valdininkai priėmė protu nesuvokiamą sprendimą ir nuomos kainą padidino iki 4 000 litų.

Net ir tokiomis sąlygomis klubas liko ištikimas savo tradicijoms ir toliau rungtyniavo stadione, tačiau, blogėjant šalies ekonominei ir klubo finansinei situacijai, įsiskolinimas už stadioną didėjo. Klubo vadovai buvo priversti ieškoti kitų išeičių – nuspręsta rinktis kitų miestų pigesnius stadionus.

Nesulaukė skirtos paramos

V.Snarskis pažymi, kad klubo skola sporto centrui šiuo metu siekia beveik 77 tūkst. litų, tačiau užmirštama, kad klubas pastaraisiais metais taip ir nesulaukė Kauno miesto valdžios skirtos paramos. 2008 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš rezervo Kūno kultūros ir sporto skyriui skirti 193 tūkst. litų. Šie pinigai turėjo pasiekti klubą ir būti skirti apmokėti už suteiktas paslaugas organizuojant tarptautines ir šalies varžybas bei treniruotės.

Dėl Kūno kultūros ir sporto skyriaus neteisingai suformuluotų dokumentų ši parama klubo taip ir nepasiekė.

"Klubas aiškina, kad savivaldybė jiems yra skolinga 193 tūkst. litų, tačiau tai yra netiesa. Už šią sumą jie norėjo padengti savo skolas, tačiau savivaldybė padengti įsiskolinimų negali. Pinigai jiems buvo skirti futbolo varžyboms vykdyti. Klubas turbūt visko nesuprato ir pinigų panaudoti nespėjo. Komanda turėjo per mažai varžybų. Pinigai turi būti griežtai panaudoti pagal paskirtį. Klubas gal kiek ir liko suklaidintas", – įsakymo subtilybes painiai aiškino Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.

Panašioje situacijoje klubas atsidūrė ir dar kitais metais. Formuojant 2009 m. savivaldybės biudžetą "Kauno" klubui buvo planuota skirti 150 tūkst. litų, tačiau klubas vėl liko apgautas – komanda gavo vos 40 tūkst. litų paramą.

Nors klubą pasiekė oficialus paties A.Grabnicko pasirašytas raštas, kuriame teigiama, kad planuojama skirti 150 tūkst. litų, pats skyriaus vedėjas apie dviejų metų istoriją kalbėjo aptakiai. „Gal kada nors ir buvo paminėta 150 tūkst. litų suma, tačiau matau, kad buvo paskirta 40 tūkstančių ir visi jie klubą pasiekė“, – kalbėjo A.Grabnickas.
"Puikiai suprantame, kad per tuos dvejus metus skirti visi pinigai mūsų jau turbūt nepasieks, tačiau norėtume, kad miestas suteiktų bent 80 tūkst. litų finansinę paramą, kurią galėtume skirti atsiskaityti už stadiono paslaugas, – kalbėjo R.Kontrimas. – Tikrai nėra normalu, kai aukščiausiame šalies divizione rungtyniaujanti vienintelė miesto komanda yra priversta ieškoti namų kituose aikštynuose."

Pripažįsta nenormalią situaciją

Balandžio pabaigoje klubo vadovai su visais savo argumentais išsiuntė prašymą Kauno merui Rimantui Mikaičiui ir sporto reikalus kuruojančiam vicemerui Stanislovui Buškevičiui.

Dienraščio kalbintas S.Buškevičius linkęs stoti klubo pusėn ir žada, kad komandai palankus sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. "Situacija tikrai nėra normali. Mūsų miesto stipriausia komanda turi žaisti Kaune. Kitaip būti negali", – tvirtino vicemeras.

Paklaustas, kokiu būdu būtų galima šią problemą išspręsti, S.Buškevičius nestokojo optimizmo ir siūlė žiūrėti į kitų miestų pavyzdžius. "Futbolas yra populiariausia sporto šaka pasaulyje. Mūsų miesto klubas grįžo į aukščiausią šalies divizioną ir privalome jam padėti. Klubas "Kaunas" miesto vardą garsino daugybę metų ir privalo žaisti S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Miesto taryba turi priimti tinkamą sprendimą. Nuomos įkainiai turi būti mažesni. Ir jei sporto centro direktorius aiškina, kad tuomet stadionas neišsilaikys, matau tik vieną išeitį – dotuoti. Pasižiūrėkime į kitų miestų pavyzdžius. Yra šios idėjos priešininkų, tačiau gyvybiškai svarbu šią problemą išspręsti", – ragino vicemeras.

"Ne aš nustatau stadiono nuomos įkainius. Juos tvirtina miesto taryba. Direktorius turi vadovautis miesto tarybos priimtu sprendimu. Kituose miestuose žaisti yra pigiau, tačiau ir stadionai ten yra gerokai kuklesni. Mūsų stadionas – geriausias šalyje, todėl ir kainuoja brangiau. Kruopščiai prižiūrime veją – ji šiuo metu yra turbūt geriausia visoje šalyje", – atsakomybės kratėsi V.Snarskis.

"Renginių visame sporto centre šiuo metu vyksta labai nedaug. Artėja vasara ir jų greičiausiai bus dar mažiau. Be to, į naują "Žalgirio" areną persikraustys Kauno "Žalgiris", tad ir sporto halėje renginių nuo rudens bus gerokai mažiau. Miesto valdžiai reikėtų šią problemą spręsti iš esmės", – kalbėjo V.Snarskis.

Federacijai klubai nerūpi

Apie šalies futbolo atgimimą jau daug metų nevengiantis kalbėti LFF prezidentas Liutauras Varanavičius nuo opiausių problemų linkęs nusigręžti. Prieš kelerius metus buvo išformuota A lygos reikalais besirūpinusi Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA) ir klubinio futbolo ūkį po savu sparneliu priglaudė LFF. Vis dėlto problemos pradėjo ryškėti viena po kitos. Nacionalinės komandos reikalais ir masiniu futbolu besirūpinanti LFF klubus praktiškai visai pamiršo.

Šalies čempionatas vis labiau provincialėja. Šiuo metu iš 12 A lygoje žaidžiančių klubų net 5 komandos namų rungtynes žaidžia kitų miestų stadionuose. Čempionato kovų nemato nė vieno iš trijų didžiausių šalies miestų aistruoliai. Kitų miestų stadionuose savo rungtynes žaidžia "Žalgirio", "Kauno", Tauragės "Tauro", Klaipėdos "Atlanto" ir "Klaipėdos" ekipos.

Maža to, užuot rūpinęsis klubų reikalais, LFF vadovas dažnai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Praėjusią savaitę vienam šalies dienraščiui komentuodamas "Kauno" atvejį, L.Varanavičius skambiai pareiškė, kad klubo atstovai nerodo iniciatyvos stengdamiesi susitarti su stadiono administracija ir Kauno miesto savivaldybe.
Visgi LFF prezidentas nežino, kad klubo vadovai jau daugiau kaip mėnesį mina miesto savivaldybės slenksčius. Prieš kelias savaites buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame, be klubo atstovų, dalyvavo ir Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis, sporto reikalus kuruojantis vicemeras Stanislovas Buškevičius, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytautas Snarskis, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.

"Tokie neatsargūs ir nepasverti prezidento pareiškimai iš tiesų žeidžia, – piktinosi R.Kontrimas. – Bandome išspręsti susidariusią problemą ir rasti išeitį, o L.Varanavičius viešai pareiškia, kad klubas nerodo jokios iniciatyvos. Pikta, kai prezidentas net neįsigilinęs į situaciją taip elgiasi. Galėtų bent labiau pasidomėti."

Skaudina sirgalių elgesys

Klubo direktorius neslėpė nuoskaudos, kad sunkiu komandai laiku ekipos sirgaliai ne tik kad nepadeda komandai, tačiau jai sukelia naujų rūpesčių. Per paskutines trejas rungtynes Marijampolės stadione nebuvo išvengta incidentų.

Nepatenkinti tuo, kad klubas namų rungtynes žaidžia ne Kaune, sirgaliai rengė protesto akcijas. Per rungtynes į aikštę skriejo dūminiai užtaisai, o klubo vadovai buvo vadinami necenzūriniais žodžiais.

"Tikrai nemalonu, kai mūsų pačių sirgaliai, užuot padėję klubui sunkiu metu, jam specialiai kenkia. Už aistruolių padarytą žalą mums tenka mokėti baudas, o tai tikrai nėra gerai. Tikiuosi, kad situacija artimiausiu metu pasikeis. Buvom susitikę su aistruoliais, kalbėjomės apie klubo problemas beveik dvi valandas. Labai tikiuosi, jog vieni kitus supratome ir panašių incidentų pavyks išvengti", – pasakojo R.Kontrimas.
Direktoriaus teigimu, bus daroma viskas, kad artimiausias A lygos rungtynes su Klaipėdos "Atlantu" birželio 26-ąją kauniečiai jau žaistų S.Dariaus ir S.Girėno stadione.