Klaipėdoje – pirmą kartą

Įvertinimo J.K.Broja sulaukė ir gimtinėje: po puikiai pavykusio rečitalio Varšuvos filharmonijoje pasirodžiusi recenzija buvo pavadinta vienu žodžiu – „Maestro“.

J.K.Broja, studijavęs Frankfurte prie Maino, Hanoveryje ir Varšuvoje, yra pelnęs daug apdovanojimų tarptautiniuose pianistų konkursuose. Po to, kai 1999 m. Vilniuje, tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse, atlikėjas laimėjo pirmąją vietą, Lietuvos spauda jį pavadino „pianistu iš dvidešimt pirmojo amžiaus“. Tuo metu tai buvo kažkas neįtikimo, inovatyvaus, nuostabaus ir nepakartojamo kiekvienam jaunam muzikantui, klausytojui, muzikologui ar dėstytojui. Emocionalus, įtaigus ir išsiskiriantis savo įstabiomis muzikinėmis interpretacijomis pianistas sudrebino Lietuvos muzikos pasaulį. Su dideliu dėmesiu ir susižavėjimu publika tuomet sakydavo: „Groja Broja!“ 2017 m. pavasarį J.K.Broja sugrįžo į Vilnių ir atliko solinę programą pripildytoje „Vaidilos“ teatro salėje. „Nesustabdomas Broja“ – skelbė vienos jo koncerto recenzijos pavadinimas.

Pastaraisiais metais atlikėjas intensyviai koncertuoja – rengia rečitalius Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Amerikoje. Klaipėdoje jis koncertuos pirmąjį kartą.

Galvoti ar jausti?

J.K.Brojos rečitalio „Kitas rakursas“ programoje skambės įvairių stilių ir laikotarpių kūryba: Domenico Scarlatti, Johannesas Brahmsas, Claude Debussy, Frédéricas Chopinas, Sergejus Rachmaninovas. Viename interviu pianistas teigė: „Visos partitūros, natos yra skirtos tam, kad suprastume, ką su ta muzika daryti, bet mes, atlikėjai, visada susiduriame su dilema – ar apie muziką reikia galvoti, ar ją jausti? Antai L. van Beethovenas gyveno prieš daug metų, bet kaip jis galėtų būti į mus panašus? Aš stengiuosi kompozitorių įsileisti kaip galima giliau ir kaip galima arčiau su juo susipažinti, o tuomet publikai pateikiu mūsų bendrą kūrybinį darbą.“

Paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią, J.K.Broja yra sakęs: „Muzika svarbi daugelio žmonių gyvenime. Žmonėms ji reikalinga dėl daugelio priežasčių. Kai kurie žiūri į ją itin rimtai, kiti – kiek paprasčiau. Vis dėlto, kadangi muziką mėgstu labiau nei daugelį kitų dalykų, o mano gyvenime ji užima svarbią vietą, tokią profesiją pasirinkau natūraliai.“

Autentiškumas ir aistra

Jeigu savo gyvenimą reikėtų apibūdinti vienu muzikiniu kūriniu, koks jis būtų? Pianistas atsakė: „Čia labiausiai tiktų mano paties kūrinys arba improvizacija. Vis dėlto aš nekuriu, o improvizacijos egzistuoja tik jų atlikimo metu. Tokiu atveju, manau, artimiausia būtų S.Rachmaninovo sonata Nr. 2. Ji man artima ne tik pagal savo pobūdį, bet veikiausiai dėl to, kad ją atlikdamas susieju mano individualiai suvokiamą šio kūrinio versiją, dvi esamas originalias ir keletą skirtingų V.Horowitzo versijų. Ši sonata padeda patirti didžiausią autentiškumo pojūtį, tad galėčiau teigti, kad ji mane apibūdina.“

Kalbėdamasis su muzikologe Lina Navickaite-Martinelli, be kita ko, J.K.Broja tvirtino: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir neturėti aistros – tiesiog neįmanomas derinys, iš karto pasmerktas pražūčiai.“