Tačiau tik jau įvykus rinkimams, buvo iškelti klausimai dėl netinkamų nuostatų bei išrinktų kandidatų kompetencijos.

„Ar rinkimai būtų skundžiami, jei išrinkti būtų kiti kandidatai?“ – kelia klausimą prodiuseris Gintaras Bendžius, esantis ir buvusios kadencijos Kultūros ir meno tarybos narys.

Gegužę Klaipėdoje surengti Kultūros ir meno tarybos rinkimai sukėlė diskusijas.

Rinkimų rezultatais nepatenkintieji parašė protesto raštą merui Arvydui Vaitkui.

Teigiama, kad buvo pažeisti tarybos nuostatai, siūloma juos skubiai keisti ir skelbti rinkimus iš naujo.

Tačiau nuostatai buvo pakeisti vos prieš metus: praėjusios kadencijos tarybos nariai jiems pritarė 2022-ųjų birželio 22-ąją. „Už“ balsavo ir visi tuo metu posėdžiavę Tarybos nariai, nė vienas nesusilaikė, nė vienas neprieštaravo.

Nuostatai neužkliuvo ir paskelbus konkursą bei jam jau vykstant.

„Nuostatais suabejota tik tuomet, kai rinkimai įvyko. Kyla pagrįstas klausimas: jei laimėtojai būtų kiti, galbūt kažkam labiau įtinkantys, ar būtų piktinamasi? Reikia pažymėti, kad kai kurie kandidatai surinko dvigubai daugiau balsų už kitus. Ar ši aplinkybė nėra pakankamas įrodymas, kad jie turi palaikymą ir kultūros įstaigų įgaliojimą dirbti Taryboje“, – sako prodiuseris G. Bendžius.

„Buvimas kultūroje nereiškia gebėjimų ją formuoti“

Tarybos rinkimuose savo balsą atidavęs M.A.M.A. asociacijos pirmininkas Martynas Tyla teigė, kad Klaipėdos kultūriniame lauke veikia nuo 1996-ųjų. Per metus maždaug 3–4 mėnesius dirba Klaipėdoje, todėl puikiai išmano situaciją mieste.

„Esame neatsiejama kultūros dalis ir aš neskirstau kultūros. Puikiai matau kultūrinio lauko judėjimą nuo profesionaliosios kultūros iki popkultūros. Todėl man svarbu ir aktualu dalyvauti rinkimuose. Noriu pasakyti, kad buvimas kultūros žmogumi dar nereiškia, kad gali ir ją formuoti. Gali būti toje srityje geras specialistas, puikiai groti, bet negebėti formuoti to kultūrinio lauko, žvelgti plačiau ir matyti skirtingų miesto gyventojų ir svečių poreikius“, – teigė M. Tyla.

Jis akcentuoja, kad Tarybos tikslas miesto kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo klausimų sprendimas. Ar surengus kitus rinkimus rezultatai būtų kitokie? Dalis kandidatų turėjo akivaizdų pranašumą.

Į Tarybą išrinktas Mindaugas Gudelis atkreipė dėmesį į 2021–2030 metų Klaipėdos strateginį plėtros planą.

Jame kultūrai teikiamas ne tik bendruomenių telkimo, bet ir reikšmingo ekonomikos augimo vaidmuo.

„Miesto pagrindinis dokumentas aiškiai duoda suprasti, jog kultūros ir meno „produktai“ turi būti ne tik nišiniai, į kuriuos ir taip eina visada tie patys žmonės, bet ir atlikti kitas funkcijas. Kultūra ir menas provokuoja ir priverčia keisti nusistovėjusią gyvenimo tvarką, padeda įsitraukti bendruomenei į miesto gyvenimo ir pokyčių procesus, yra svarbi visapusės miesto kokybės ir proveržio dalis.

Kultūra ir menas vaidina svarbų vaidmenį, siekiant sukurti išskirtinę, patrauklią aplinką miestiečiams ir verslui. Mūsų miestui gyvybiškai reikalinga atlikti greitą pokytį kai kuriose srityse. Ir tam reikalingas įvairus menas – tiek profesionalus, tiek populiarus“, – įsitikinęs M. Gudelis.

„Kodėl vienas šokis yra labiau menas už kitą?“

Rinkimuose dalyvavęs ilgametis „Žuvėdros“ šokėjas, daugkartinis sportinių šokių pasaulio bei Europos Latino Amerikos ansamblių čempionatų nugalėtojas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šokio studijos įkūrėjas Dmitrijus Popovas tikino norėjęs pokyčių Klaipėdos kultūriniame lauke.

„Pagalvojau, o kodėl man nepabandžius? Susipažinęs su taisyklėmis nusprendžiau dalyvauti, nes jaučiu, kad galiu duoti miestui naudos“, – kalbėjo D. Popovas, esantis ir Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėju.

Pasibaigus rinkimams, garsus šokėjas išgirdo, kad šokio srityje balsavimas turės vykti iš naujo, nes viena organizacija gali tiekti tik vieną kandidatą. D. Popovą pasiūliusi organizacija turėjo ir kitą kandidatą į kitą sritį.

Protestą pasirašiusieji pabrėžė, kad kandidatai turi būti žinomi dėl savo pasiekimų meno srityje. „Keista: prieš rinkimus tarsi viskas buvo gerai ir kandidatūra buvo priimta. Tačiau kai laimėjau pradėjo kilti klausimai. Nesuprantu priežasties, kodėl nuostatai turi būti keičiami. Ar tai dėl to, kad viena sritis yra menas, o kita ne?

Tad man norisi pakovoti už šokį. Ar ordinas už nuopelnus Lietuvai, apdovanojimai ir magistro studijos nieko nereiškia? Kodėl manoma, kad viena sritis yra labiau menas nei kita ir kas taip nusprendė?“ – retoriškai klausė D. Popovas, iš rinkimų pašalintas dėl nedidelės klaidos ir komisijos neatidumo.

Nuostatus laimino taryba

Kultūros ir meno tarybos nuostatai pakeisti praėjusių metų birželio 22-ąją. „Už“ balsavo 24 tuo metu posėdžiavę Tarybos nariai.

Tarp jų – ir tuo metu Taryboje buvusi Nina Puteikienė, kuri dabar pasirašė protestą, kuriuo siekiama anuliuoti įvykusių rinkimų rezultatus.

Pakeistiems nuostatams pritarė ir dabartinis meras A. Vaitkus, kuriam ir įteiktas septyniolikos kultūros žmonių pasirašytas protesto raštas.

Pakeistus nuostatus laimino ir šiuo metu vicemerės pareigas einanti Vaida Raugelė, vėl į Tarybą išrinkti – Arūnas Tuma, Artūras Razbadauskas, Andrius Petraitis, Edmundas Kvederis, Romualdas Idzelevičius, Vidmantas Dambrauskas, Saulius Budinas ir Vytautas Grubliauskas.

Nauji nuostatai buvo rengiami atsižvelgiant ir į STT rekomendacijas.

Nauji rinkimai būtų nepagarba

Nuostatai numatė, kad dalyvauti balsavime gali organizacijos, veikiančios kultūros srityje.

„Jokio kriminalo neįvyko – kandidatūros buvo viešos, priimtos ir niekam neužkliuvo. Užkliuvo tik pasibaigus rinkimams. Matyt, tik todėl, kad išrinkti ne tie. Kyla klausimas, ar protestuotojai būtų prašę anuliuoti rinkimus dėl tariamai netikslių nuostatų, jei patys būtų išrinkti“, – reziumavo G. Bendžius.

Atkreipiamas dėmesys, kad protesto autorių dauguma – į Tarybą neišrinkti kandidatai.

Pagal bendrąją rinkimų teisę asmuo, kuris nori dalyvauti rinkimuose, tačiau įžvelgia trūkumus ar neaiškumus nuostatose – pastabas ar klausimus rinkimų organizatoriams turėtų teikti iš anksto, ne po rinkimų.

Protestą pasirašiusieji nurodė, kad nuostatuose nebuvo kriterijų, kurie leistų vertinti pretendento pasiekimų kultūros ir meno srityje. Tačiau kultūra ir menas – abstrakčios sritys ir pasiekimus jose išmatuoti sudėtinga. Pats balsavimas jau yra savotiškas kandidato pasiekimų įvertinimas. Vargu, ar niekam savo srityje nežinomas asmuo sulauktų palaikymo.

Be jokios abejonės – įvykę rinkimai atitiko patvirtintų nuostatų reikalavimus, išskyrus vieną poziciją. Bet tai tikrai nėra rimta priežastis, dėl kurios visi rinkimų rezultatai turėtų būti anuliuojami. Išrinktoji taryba gali pradėti savo veiklą, o vienoje pozicijoje – šokio, kur fiksuotas pažeidimas, – rinkimai galėtų vykti iš naujo.

Jei rinkimai būtų anuliuoti būtų pažeisti teisėtai išrinktų naujųjų naujosios tarybos narių lūkesčia, o tai – rimta teisinė kolizija.

Kelerių Klaipėdos menininkų grupė neturi teisės kalbėti visos miesto kultūrinės bendruomenės vardu, kuri yra nepalyginamai didesnė ir kiekvienas jos narys turi būti gerbiamas, jam turi būti užtikrinamos lygios teisės ir vienodos galimybės rinkti ir būti išrinktam – tai konceptuali teisinė nuostata, kurios laikytis – tiesiog konstitucinė teisė ir pareiga.

Nauji rinkimai būtų nepagarba visiems kandidatams, kurie skyrė savo laiką dalyvavimui bei atitolintų naujosios Tarybos darbą.