Apie įvykius prieš 100 metų

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į anuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intrigavo istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.

Paroda „Palanga mūsų“ pasakoja apie įvykius, nutikusius prieš šimtmetį – kai Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi.

„1921 m. pavasario dienomis spauda skubėjo džiaugtis iškilminga Lietuvos pareigūnų sutiktuvių švente „MŪSŲ Palangoje“. Vis dėlto prireikė laiko, kad Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų ir vėlesnės nežinios nualintas kraštas taptų traukos vieta, o vietiniai gyventojai prisitaikytų prie įvykusių pokyčių“, – pasakojo istorikė.

Atostogų romanas mezgėsi lėtai

Palanga – buvęs piečiausias Latvijos pajūrio miestelis – bėgant laikui tapo Lietuvos vasaros sostine. Tiesa, anot parodos kuratorės, šis atostogų romanas tarp poilsiautojų ir miesto mezgėsi lėtai: tik ketvirtajame dešimtmetyje kurortas pradėjo sulaukti didesnių srautų atvykstančiųjų ir sparčiai augti bei modernėti.

Iki tol kraštas keitėsi pamažu: Palangoje pasikeitė iškabos, išvyko nepritapę senbuviai, buvo suremontuotos prieš karą apardytos vilos, iškilo Šventosios uostas, pradėtos grįsti ir apšviestos gatvės, atsigavo ankstesnieji ir kūrėsi nauji verslai, vėl pravėrė duris valgyklos ir kavinės.

Būtent šis pokyčių kaleidoskopas ir pristatomas parodoje „Palanga mūsų“.

Intriguoja krašto vaizdų dėlionė

Retos nuotraukos, palangiškių pasakojimai, įdomūs dokumentai supažindina su Palangos krašto lietuviais, latviais, žydais, lenkais, prieš 100 metų pradėjusiais naują gyvenimą Lietuvoje.

Parodos lankytojai sužino, kaip po 1921 m. iš naujo formavosi demokratiškas, kuklus, bet brangokas kurortas, kodėl 1923 m. Palangoje atsirado Simpsono gatvė, kokie unikalūs verslai klestėjo pirmajame Lietuvos pajūrio ruože, kaip prieš 100 metų mokinių ekskursijos pasiekdavo pajūrį ir ar tikrai Palanga – tik „mūsų“... Apžiūrėję parodą žmonės gali sudėlioti Palangos krašto vaizdų dėlionę.

Dauguma parodos eksponatų – iš turtingų Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, tačiau nemažai jų pasiūlė ir kitos Lietuvos paveldo saugyklos.

Kultūros paveldo saugykla

Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 m.

Dabar muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija 11 padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose, vienas iš jų – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.

Nacionalinis muziejus yra didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.