Veidrodinis kambarys

Koncertinę programą „Corelli ir Telemannas: Veidrodinis kambarys“ kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru rengia iš Brazilijos kilęs pripažintas barokinės muzikos specialistas Rodrigo Calveyra.

Išilginės fleitos ir korneto virtuozas koncertuoja kaip solistas su orkestrais Brazilijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Argentinoje, Lietuvoje ir kitur. Jis dalyvavo prestižiniuose Europos ir Pietų Amerikos senosios muzikos festivaliuose. R.Calveyra yra Brazilijoje įsikūrusio ansamblio „Instrumentarium“ bei Vilniuje gyvuojančio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas. Vienas iš pastarojo ansamblio veiklos tikslų yra populiarinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikinį paveldą.

Programoje „Corelli ir Telemannas: Veidrodinis kambarys“ gruodžio 3 d. 18.30 val. R.Calveyra pasirodys kaip dirigentas ir išilginės fleitos solistas. Pasak jo, šioje programoje publika „girdės begalinę virtinę sąšaukų tarp italų ir vokiečių muzikoje gyvavusių įvaizdžių. Tai projektas, sukurtas bendradarbiaujant Klaipėdos kameriniam orkestrui ir senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“ iš Vilniaus“.

Barokinės muzikos koncerto programą papuoš solistės Renatos Dubinskaitės (mecosopranas) pasirodymas. Ji taip pat yra „Canto Fiorito“ narė, aktyvi šio ansamblio ir kitų senosios muzikos projektų organizatorė. Klavesino partiją gros atlikėja iš Latvijos Gertruda Jerjomenko. Koncerto programoje skambės Georgo Philippo Telemanno ir Arcangelo Corelli’o muzika.

Ugningasis fortepijono virtuozas

Į Klaipėdos koncertų salę sugrįš ugningasis fortepijono virtuozas Alexanderis Paley. Po kelerių metų pertraukos čia jis skambins savo rečitalį. Įdomu, kad A. Paley savo pirmąją solinę programą šioje scenoje atliko taip pat festivalyje „Salve Musica“ lygiai prieš 15 metų.

A.Paley pelnė pasaulinį pripažinimą savo stulbinama technika, įvairiapusiu koncertiniu ir soliniu repertuaru bei nepaviršutiniškomis, unikalios menininko vaizduotės pažymėtomis interpretacijomis.

Gruodžio 8 d. 18.30 val. garsusis pianistas publiką ves į pasivaikščiojimą įvertinant „Parodos paveikslėlius“ – spalvingąjį Modesto Musorgskio fortepijoninį ciklą. Jo atsiradimą įkvėpė kompozitoriaus apsilankymas dailininko ir architekto Viktoro Hartmano parodoje Sankt Peterburge. Visas dešimt pjesių jungia promenados (pasivaikščiojimo) tema, kurioje, kompozitoriaus žodžiais, nuolat šmėžuoja jo fizionomija.

Antrąją koncerto dalį pradės „Valpurgijos naktis“ iš prancūzų autoriaus Charleso Gounod operos „Faustas“. Intriguoja, kad šio kūrinio aranžuotę fortepijonui solo sukūrė pats A.Paley.

Po to programoje skambės kito prancūzų kūrėjo Camille’io Saint-Saënso Šeši etiudai op. 52, retokai sutinkami atlikėjų repertuare, nes reikalauja nepriekaištingos pirštų technikos.

Tai Niujorke, tai Paryžiuje gyvenantis A.Paley pastaruoju metu nemažai laiko praleidžia Lietuvoje – šiemet jis pradėjo dėstyti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Charizmatiškasis atlikėjas savo talentu ir meistriškumu nepalieka abejingų klausytojų, o kultūrinių interesų platumu stebina tuos, kuriems tenka pažinti jį iš arčiau.

Krištolinis balsas

Gruodžio 10 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės scenoje aidės krištolinis solistės Laurynos Bendžiūnaitės balsas, liesis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO), diriguojamo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliekama muzika.

Klaipėdoje pradėjusi tiesti savo profesinį muzikos kelią L.Bendžiūnaitė šiuo metu gyvena Štutgarte. Ten ji kelis metus dirbo Štutgarto operos teatre, dainavo kitų užsienio operos teatrų ir koncertų salių scenose.

„Dainavimas – tai mano psichoterapija, visų mano fantazijų įkūnijimas ir visų emocijų, veiksmų legalus realizavimas, už kurį dar ir moka, – šypsojodamasi kalbėjo L.Bendžiūnaitė. – Kai dainuoju, esu geresnis žmogus. Geresnis, gražesnis ir įdomesnis, galintis visiems aplinkui spinduliuoti šviesesnį gyvenimą.“

Koncerte L.Bendžiūnaitė atliks britų kompozitoriaus Benjamino Britteno „Keturias prancūziškas dainas“ – įspūdingą opusą, sukurtą kaip dovaną kompozitoriaus tėvų vestuvių metinėms. Taip pat skambės lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio „Silezijos triptikas“, kuriame panaudoti lenkų folkloro tekstų ir muzikos motyvai.

Antrojoje koncerto dalyje LVSO interpretuos Antono Brucknerio simfoniją Nr. 6. Ją kompozitorius sukūrė keliaudamas po Šveicariją. Iš visų A.Brucknerio simfonijų ji yra pati šviesiausia. Tai – pasaulėtvarkos grožio ir didybės pašlovinimas. Muzikoje trykšta džiūgavimas, beatodairiškas svaiginimasis būties pilnatve.

Dvylikos žvaigždžių vainikas

2019-ųjų gruodį minėtą Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ 45 metų kūrybinės veiklos sukaktį vainikavo pasaulinė premjera – šiai progai kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės sukurto kūrinio „Magnificat“ atlikimas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje Šiauliuose. Šiemet gruodžio 12 d. 16 val. jis suskambės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Klaipėdoje.

„Magnificat“ – Marijos džiaugsmo giesmė, prasidedanti žodžiais „Magnificat anima mea Dominum“ („Mano siela garbina Viešpatį“). N.Sinkevičiūtė kiekvieną kūrinio dalį įvardijo kaip žvaigždes, koncerte bus supintas 12-os žvaigždžių vainikas.

Kartu su „Polifonija“ N.Sinkevičiūtės „Magnificat“ atliks Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio. Solo partijas dainuos Rita Petrauskaitė (sopranas) ir Valdas Kazlauskas (bosas). Diriguos kūrinio atsiradimo iniciatorius Tomas Ambrozaitis, anksčiau kelerius metus dirbęs „Polifonijos“ choro meno vadovu, dabar – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas.

Muzikinis spektaklis visai šeimai

Ji – Sofija, karvutė, gyvenanti kaime. Ji turi šeimą, gerą draugą, kuris visuomet pasirengęs padėti, ir svajonę... Tačiau viskas gyvenime nėra taip paprasta, kaip kartais gali atrodyti, – kad pasiektum to, ko trokšti, reikia bent šiek tiek pasistengti, o kartais pereiti kalnus ir perplaukti upes.

Karvutė Sofija jaučiasi liūdna, nes negali išpildyti savo didžiosios svajonės – dainuoti su orkestru. Tačiau juk yra draugų, kurie visuomet pasirengę padėti. Arklys Feliksas atsitiktinai randa skelbimą apie muzikinį konkursą. Taip mūsų pagrindinė herojė leidžiasi į kelionę tikslo link. Joje susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Sofija praveria ne vieno orkestro duris, tačiau ją pasitinka visai ne taip, kaip ji tikėjosi. Net nepatikrinęs jos talento, orkestras jos nepriima. Sofija niekaip negali suprasti, kaip su muzika susijęs jos kūno svoris, ūgis, kanopų skambesys, ragai ar elegancija. Nukabinusi nosį karvutė netenka vilties, tačiau netikėtai sutinka Šunį Dūmą ir jiems gimsta nuostabi idėja...

Muzikinį spektaklis visai šeimai „Muzikuojanti karvutė Sofija“, kuris bus rodomas gruodžio 14 d. 18.30 val., sukūrė režisierė ir aktorė Laima Akstinaitė, aktorius Simonas Lunevičius, Klaipėdos kamerinis orkestras ir dirigentas Egidijus Miknius. Muzika – Zitos Bružaitės, scenografija ir kostiumai – Angelinos Furmaniuk-Savickienės.

Tango siuita

Įžymiojo tango nuevo pradininko Astoro Piazzollos kompozicijos pagrįstos džiazo ir klasikinėmis formomis. Jos sukūrė ne tik visiškai naują harmoninį ir ritminį žodyną, bet ir ryškų muzikinių emocijų pasaulį, o aistringąjį šokį iš vakarėlių ar klubų perkėlė į koncertų sales. Nors praėjo jau 100 metų, A.Piazzollos muzika neprarado populiarumo.

Á.Piazzollos „Tango siuita“ saksofonų kvartetui ir styginių orkestrui gruodžio 16 d. 18.30 val. skambės Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncerte, dalyvaujant saksofonų kvartetui „Signum“ iš Vokietijos.

„Keturi saksofonininkai, kurie sugeba įsiūbuoti pastatus“, – taip apie šį ansamblį rašė „Hamburger Abendblatt“. 2006 m. Kelne susibūręs kvartetas laimėjo kelis konkursus, pasirodė „Carnegie Hall“ Niujorke, o Europos koncertų salių organizacijos (ECHO) įteiktas „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimas jam atvėrė kelius į daugelį kitų prestižinių scenų. Jau trečią kartą Klaipėdos koncertų salėje pasirodysiantis kvartetas nuolat ieško naujų idėjų ir novatoriškų meninių sprendimų. Jo eksperimentinį universalumą atspindi įdomios programos ir unikalios aranžuotės.

Diriguojant maestro Modestui Barkauskui, šioje LNSO programoje taip pat skambės Alberto Ginasteros šokiai iš baleto „Estansija“, kuris šiandien laikomas bene populiariausiu Argentinos kompozitoriaus kūriniu.

Džiazo ritmu

Klaipėdos choras ,,Aukuras“ ruošia šventiška nuotaika nuteikiančią programą, kurioje pasirodys kartu su Klaipėdos džiazo orkestru. Tai pirmasis bendras Alfonso Vildžiūno ir Kęstučio Sovos vadovaujamų uostamiesčio kolektyvų meninis projektas.

Klaipėdos džiazo orkestras vienija geriausius regiono džiazo muzikantus – profesionalus ir studentus, dabartinius ir buvusius klaipėdiečius. Juos subūrė ir toliau į priekį veda saksofonininkas K.Sova, vienas aktyviausių bigbendinės džiazo muzikos puoselėtojų Lietuvoje.

„Šio koncerto idėja gimė visiškai netikėtai, mąstant apie tai, ką naujo ir negirdėto galime pasiūlyti Klaipėdos publikai, – pasakojo aranžuotes šiai programai kūręs Karolis Žioltikovas. – Pats šiame orkestre groju nuo pat jo susikūrimo, todėl žinau, kad jis yra aukščiausio lygio, kiekvieną kartą nustebina klausytojus naujomis idėjomis ir skambesiais. Manau, kad Klaipėdos muzikantams labai svarbu bendradarbiauti kiek įmanoma daugiau. Tikiu, kad šis koncertas bus tik inspiracija tolimesniems bendriems projektams.“

Klaipėdos choro ,,Aukuras“, Klaipėdos džiazo orkestro ir džiazo vokalistės Editos Bodrovaitės-Rukienės koncertinėje programoje „Jaučiu ritmą“ gruodžio 22 d. 18.30 val. skambės daugumai gerai pažįstamų autorių kūriniai, tarp jų – Duke’o Elingtono, Irvino Berlino, George’o Gershwino, Richardo Rodgerso kompozicijos. Koncerto organizatoriai neabejoja, kad ši muzika savo energija pakraus tiek pačius atlikėjus, tiek klausytojus.

Šventiniai kariliono koncertai

Gruodžio 25 d 16 val. ir gruodžio 31 d. 23.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje ir aplinkinėse gatvėse bus galima klausytis šventinių kariliono koncertų.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti tiek drauge džiaugtis, švęsti, melstis, tiek gintis nuo priešų. Klaipėdoje jau tapo tradicija, kad šv. Kalėdų dieną ir pasitinkant Naujuosius metus skamba kariliono varpai. Taip bus ir šiemet. Per Kalėdas iš Klaipėdos centrinio pašto bokšto visus sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas, o į Naujuosius klaipėdiečius palydės Stanislovo Žilevičiaus atliekama varpų muzika.

Klasicizmo šedevrai

Kasmet gruodžio pabaigoje Klaipėdos koncertų salėje koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) – vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos kolektyvų. Savo veiklą jis pradėjo prieš šešis dešimtmečius ir jau pelnė publikos bei kritikų pripažinimą ne vien Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Orkestrui vadovauja pasaulyje pripažintas smuikininkas ir dirigentas Sergejus Krylovas. 2008 m. atvykęs dirbti į Lietuvą, jis dar nelaikė savęs dirigentu, o pastaruoju metu vis labiau įsitvirtina pasaulio scenose abiem amplua. „Aš nevaikščiojau pas profesorius mokytis diriguoti – lavinau įgūdžius praktiškai“, – viename interviu kalbėjo S.Krylovas. Jau sukaupęs svarią dirigavimo patirtį, jis teigė: „Man tai sekasi ir labai patinka. Tačiau dar turiu be galo daug dirbti, kad eičiau pirmyn.“

LKO programa „Klasicizmo muzikos šedevrai“ gruodžio 28 d. 18.30 val. prasidės Antonio Vivaldi koncertais vienam, dviem, trims ir keturiems smuikams. Po pertraukos suskambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“), kurios istorija dėl savo neįprastumo apipinta įvairiomis legendomis. Jau daug metų LKO muzikantai groja legendinį kūrinį, vienai po kitos gęstant žvakėms...

Paskutinį metų vakarą

Šventinė Klaipėdos kamerinio orkestro programa klausytojus kviečia kartu praleisti paskutinį senųjų metų vakarą. Šia ypatinga proga pamuzikuoti kartu su orkestru, sužavėti auditoriją savo talento spinduliais į Klaipėdą atvyks patys nuostabiausi solistai.

Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Romanas Kudriašovas (baritonas) – jaunosios kartos dainininkai, kurių profesinį meistriškumą liudija vokalo studijos ir stažuotės užsienyje, pasirodymai prestižinėse pasaulio scenose. Įdomu, kad jie abu yra gimę Klaipėdoje. Romanas čia net pradėjo savo profesines studijas, kurias vėliau pratęsė Vilniuje, Velse, Kardife, Londone. Linos kelionė į muzikos pasaulį prasidėjo Vilniuje, kitomis stotelėmis tapo Londonas ir Ciurichas.

Abu neseniai į gimtinę sugrįžę menininkai apsistojo Vilniuje, iš kur planuoja tolesnius karjeros maršrutus. Džiugu, kad jie dainininkus vėl atves į jų gimtąjį miestą. Klaipėdą jau savu uostu laiko prieš kelerius metus čia persikėlę gyventi Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris Konradas Levickis ir pianistė Lauryna Lankutytė. Naujųjų metų vakarą šią šaunią muzikų kompaniją papildys ir koncerto vedėja muzikologė Rasa Murauskaitė – gerai pažįstamas „LRT Klasikos“ balsas.

Gruodžio 31 d. 18.30 val. skambėsiančio koncerto programa bus emocinga ir graži, ji kvies atsipalaiduoti ir pasinerti į šventinę nuotaiką. O kokia gi šventė be siurprizų ir netikėtumų, juolab kad scenoje bus meninėmis provokacijomis garsėjantis Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras.