V.Šerio (1931–2006) kūryba užima ypatingą vietą XX–XXI a. sandūros Lietuvos dailėje. Dailininkas buvo apdovanotas įvairialypiu talentu – kūrė ne tik skulptūras, bet ir aliejinės tapybos paveikslus, monotipijas, piešinius, rašė eilėraščius ir esė. 1995 m. menininkui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 1964–1994 m. V.Šerys mokytojavo Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar J.Vienožinskio dailės mokykla). 1996–2001 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, mokė tapytojus skulptūros. Nuo 1991-ųjų buvo pirmosios nepriklausomos dailininkų grupės „24“ narys.

Pasak dailėtyrininkų, V.Šerio meninė mąstysena formavosi įkvėpta prieškario Lietuvos modernistinės kultūros bei plataus XX a. antrosios pusės pasaulio meno ir kultūros konteksto. Šiuos kūrybos šaltinius dailininkas transformavo į unikalią, tik jam vienam būdingą meno sampratą.

Pasak menotyrininkės Rūtos Pileckaitės, V.Šerys galėtų būti priskirtas renesanso kūrėjo tipui, kuriam kūryba buvo ne kokia nors romantiška misija, bet labai nuosekli, intensyvaus vidinio poreikio skatinama buvimo forma. Kitaip nei jo kartos atstovai, V.Šerys impulsų kūrybai neieškojo praeities kultūrų tradicijose ar lietuvių liaudies mene. Visos asociacijos, plastinės vizijos radosi čia pat – jos gimdavo iš paties kūrėjo vidinių gelmių.

V.Šerio skulptūros ir tapybos darbus Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2 / Aukštoji g. 1) bus galima apžiūrėti nemokamai iki balandžio 25 d.