Rinkimai atnešė pokyčių

Vienas svarbiausių metų įvykių Lietuvoje ir Klaipėdoje buvo Seimo rinkimai, kurių itin laukė ne tik kandidatai, bet ir rinkėjai.

Seimo mandato siekiančių politikų pavardžių įvairovė jau iš pat pradžių leido spėti, kad rinkimų kova mieste bus įtempta, o rezultatas – sunkiai prognozuojamas.

Taip ir įvyko. Spalio pabaigoje po antrojo rinkimų turo tapo aišku, kad Marių apygardoje triumfavo "valstiečių" kandidatė, Klaipėdos tarybos narė ir visuomenininkė Ligita Girskienė.

Pajūrio apygardoje pergalę šventė antrąkart iš eilės Seimo rinkimus laimėjęs liberalas Simonas Gentvilas, Baltijos apygardoje – konservatorius, miesto tarybos narys Audrius Petrošius, o Danės – jo partijos kolega, dimisijos generolas ir diplomatas Arvydas Pocius.

Nepaisant skandalų, netekčių ir karantino, Klaipėdoje šiemet buvo pradėtas įgyvendinti arba pabaigtas ne vienas svarbus projektas.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkti dar du klaipėdiečiai – liberalas Eugenijus Gentvilas ir "valstietis" Dainius Kepenis.

Daug ką nustebino ilgamečių Seimo narių Naglio Puteikio, Irinos Rozovos ir Irenos Šiaulienės pralaimėjimas.

Į Seimą antrai kadencijai neišrinkti ir Algimantas Kirkutis bei Gintaras Vaičekauskas. Tiesa, pastarasis netrukus įsidarbino partijos kolegos parlamentaro E.Gentvilo padėjėju, o N.Puteikis gavo analogišką darbą pas parlamentarą Petrą Gražulį.

Šventė: klaipėdiečiai linksmai atšventė Kovo 11-ąją, o po savaitės paskelbus karantiną gyvenimas sustojo. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Išrinktus į Seimą du Klaipėdos tarybos narius – L.Girskienę ir A.Petrošių miesto taryboje pakeitė Aušra Zarambienė ir Vidmantas Plečkaitis.

Tik "valstiečių" atstovė A.Zarambienė ten užsibuvo vos tris savaites, nes laimėjo konkursą į vienos uostamiesčio švietimo įstaigos direktoriaus vietą ir pagal įstatymus turėjo atsisakyti arba mandato, arba direktoriavimo. Moteris pasirinko įstaigos vadovo postą.

Tad šią trumpalaikę politikę prieš pat Kalėdas taryboje pakeitė jos partijos kolega, Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas.

Tai buvo jau gal penkta rokiruotė Klaipėdos tarybos "valstiečių" frakcijoje per beveik dvejus metus.

Neramumai miesto taryboje

Politinį Klaipėdos gyvenimą šių metų pradžioje sukrėtė ir netikėtas tarybos narės, visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" atstovės Elos Andrejevos areštas.

Tarybos posėdžiuose niekada žodžio nepratarianti politikė, kuri taryboje pakeitė nuteistą ir mandato netekusį Viačeslavą Titovą, staiga atsidūrė Valstybės saugumo departamento akiratyje. Moteris, įtarta šnipinėjimu, byloje liko specialiąja liudytoja.

Opera: vienu ryškiausių metų kultūros įvykiu tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos "Skrajojantis Olandas" pastatymas. (Martyno Aleksos nuotr.)

Jos advokatės teigimu, E.Andrejeva su teisėsauga bendradarbiavo, davė parodymus ir neigė veikusi prieš Lietuvą.

Politinį Klaipėdos gyvenimą šių metų pradžioje sukrėtė ir netikėtas tarybos narės Elos Andrejevos areštas.

Tiek V.Titovas, tiek ir E.Andrejeva priklauso Lietuvos rusų sąjungai, kuri šiuo metu likviduojama, nes partija kelis kartus iš eilės nedeklaravo privalomo pateikti narių skaičiaus, o tai privaloma pagal Lietuvos įstatymus.

Dar vienas rimtesnis sukrėtimas Klaipėdos taryboje įvyko šių metų rugsėjį, kai prieš pat Seimo rinkimus buvo užsimota nuversti mero pavaduotoją Arūną Barbšį, kuris kaip tik tuo metu kandidatavo į parlamentą.

Tuomet 11 tarybos narių vicemerui išreiškė nepasitikėjimą. Už siūlymą atleisti A.Barbšį balsavo 12 tarybos narių, 12 buvo prieš, o šeši susilaikė. Taigi vicemeras savo postą išsaugojo.

Permainos konsulatuose

Jei ne pandemija, pasaulis būtų labiau išgirdęs Baltarusijos žmonių protesto balsą dėl kančių, prasidėjusių po rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų.

Klaipėdoje gyvena keli tūkstančiai baltarusių, kurie turi nemažai artimųjų Baltarusijoje. Žmones labai sukrėtė jų istorinėje tėvynėje prasidėjęs ir lig šiol nesiliaujantis smurtas.

Tradicija: pirmąją 2020 metų dieną gausus klaipėdiečių būrys paminėjo Kristijono Donelaičio gimtadienį. (Daivos Janauskaitės nuotr.)

Viešai savo aiškią poziciją dėl to išreiškė Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje Nikolajus Logvinas.

Pilietiškumas ir padorumas jam atsirūgo – N.Logvinas neteko garbės konsulo pareigų.

Jam apie tai oficialiai nebuvo pranešta, nors Lietuvos užsienio reikalų ministerijai dėl to nota iš Baltarusijos ambasados atsiųsta dar rugsėjo 22-ąją. Naujas garbės konsulas nepaskirtas iki šiol.

Permainos įvyko ir Rusijos Federacijos (RF) generaliniame konsulate Klaipėdoje. Čia konsulai pasikeitė, nes baigėsi ankstesniojo kadencija.

Naujas RF generalinio konsulato Klaipėdoje vadovas – Evgenijus Choriško, kuris diplomatinėje tarnyboje dirba daugiau nei 30 metų.

Ankstesnis konsulas Klaipėdoje Aleksandras Gračiovas kadenciją baigė dar rudenį.

Atsisveikinimas su ginklais

Permainų įvyko ne tik konsulatuose Klaipėdoje. Šiais metais iš mero Vytauto Grubliausko komandos pasitraukė du atstovai – patarėjai Leonas Makūnas ir Artūras Šulcas.

Vietoj jų prie sekretoriato komandos prisijungė buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas Leonas Barišauskas ir Klaipėdos universiteto istorikas, Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys.

Proga: nepaisant pandemijos, vasarą, sumažėjus užsikrėtimų mastui, Klaipėdoje neatsisakyta tradicinės Jūros šventės, nors ji ir buvo kitokia nei įprastai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Savivaldybės administracijoje karjerą šiemet baigė ir į pensiją išėjo du ilgamečiai darbuotojai – Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda bei Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė.

Taip pat iš Klaipėdos savivaldybės pasitraukė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, buvusi Lietuvos kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė.

Ji vadovauja J.Šliūpo memorialinės sodybos muziejui Palangoje, kur laimėjo konkursą dar kovo pradžioje.

Iš darbo savivaldybėje pasitraukė ir ne vieną dešimtmetį miesto architektu dirbęs Almantas Mureika. Jis vasaros pradžioje paskirtas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovu.

Prieš gerą mėnesį buvęs Karinių jūrų pajėgų vadas ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius tapo "Klaipėdos paplūdimių" direktoriumi.

Šiemet pasikeitė ir Telšių vyskupas, į kurio vyskupiją patenka ir Klaipėda.

Kai vasarį popiežiaus Pranciškaus potvarkiu tuometis Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu, Telšių vyskupija liko be nuolatinio ganytojo, tačiau, nepraėjus nė keturiems mėnesiams, patvirtintas naujas Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Pažėrė ir netekčių

Šie metai buvo paženklinti ir skaudžiomis netektimis.

Vasario 29-ąją Lietuvos muzikos pasaulis neteko garsios estrados atlikėjos, ne vienerius metus gyvenusios ir koncertavusios Klaipėdoje, Nelly Paltinienės. Po sudėtingos kovos su liga, eidama 92-uosius metus, dainininkė iškeliavo anapilin.

Balandžio 4-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma klaipėdietė, 83-ejų Stanislava Bukartienė. Ji tapo dešimtąja COVID-19 auka Lietuvoje.

Pradžia: Šv. Jono bažnyčios vietoje šį rudenį pradėti archeologiniai kasinėjimai, kurie suteikė viltį atstatyti čia buvusią vieną gražiausių uostamiesčio šventyklų. (Daivos Janauskaitės nuotr.)

S.Bukartienė daug metų dirbo gydytoja radiologe, buvo labai vertinama ir mylima pacientų.

Liepos 16-ąją mirė žinomas klaipėdietis, ilgametis "Klaipėdos paplūdimių" vadovas Virginijus Urbonas.

Liepos 27-ąją po ligos mirė kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė. Jai buvo 83 metai. Ši įstabi moteris taip pat kurį laiką gyveno Klaipėdoje.

Prieš mėnesį, lapkričio 29 d., miestas neteko legendinio fotožurnalisto ir kraštotyrininko, Klaipėdos kultūros magistro ir garbės piliečio Bernardo Aleknavičiaus. Jam buvo 90 metų.

Ekologinio skandalo šleifas

Metų pradžioje tarsi bomba ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje sprogo žinia, kai uostamiesčio prokurorai paskelbė, kad nevalytos nuotekos iš bendrovės "Grigeo Klaipėda" nežinia kiek laiko buvo leidžiamos tiesiai į Kuršių marias.

Prabilta, jog už padarytą žalą gamtai vien bauda gali siekti iki 5 mln. eurų.

Nevalytų nuotekų vamzdžio ieškota Dumpiuose, kur iš gamyklos miesto centre apie 13 km nevalytos nuotekos keliauja į nuotekų valyklą.

Prokuratūra įvardijo, kad šis taršos šaltinis uostamiestyje buvo ilgą laiką, o tarša vykdyta tyčia.

Puošmena: netoli Klaipėdos geležinkelio stoties šį rudenį atidengtas dar vienas mažosios architektūros akcentas mieste – "Seklio" skulptūra. (Daivos Janauskaitės nuotr.)

Skandalingas aplinkos teršimo aplinkybes pavyko išsiaiškinti tik gavus papildomos informacijos iš šalies, bet ne iš aplinkosaugininkų.

Beveik prieš metus prasidėjęs tyrimas dar tęsiamas, bet, pasak prokurorų, jau eina į pabaigą.

Šį ekologinį skandalą pastaraisiais mėnesiais užgožė visuomenės nerimas dėl Girulių miško perspektyvos, kai paaiškėjo, kad, rekonstruojant Pauosčio geležinkelio mazgą, ketinama iškirsti apie 40 ha miško.

Buvo skelbta klaipėdiečių apklausa, siekta suteikti miškui draustinio statusą.

Apklausa reikiamo gyventojų balsų skaičiaus nesurinko, tad situacija dėl Girulių miško liko neaiški.

Rezonansinių bylų laikas

Miesto teisėsaugininkams metai taip pat nebuvo lengvi, kasdienę tarnybą sunkino karantinas.

Teismai nagrinėjo ne vieną bylą, sukėlusią rezonansą visoje Lietuvoje.

Lapkritį Klaipėdos apygardos teismas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentą, garsiausių šalies sunkiaatlečių trenerį Bronislavą Vyšniauską pripažino kaltu už didelio kiekio dopingo medžiagų disponavimą turint tikslą jas platinti.

2019-ųjų balandį girta telšiškė pagimdė mergytę, kurios kraujyje buvo 4,09 promilės alkoholio. Šiemet visą Lietuvą sukrėtusios istorijos kaltininkė nuteista lygtine bausme.

Už šnipinėjimą nuteisto klaipėdiečio Romano Šešelio teismas nepasigailėjo, dviejų instancijų teismai vyrą pripažino kaltu ir pasiuntė kalėti septynerius metus.

Pandemija sutrukdė teismui pabaigti nagrinėti rezonansinę manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties bylą. Teismo procesas nutrūko vienam advokatui susirgus COVID-19. Posėdis byloje numatytas vasario pradžioje, bet tikrumo, kad jis įvyks, nėra.

Šiemet miestiečius šiurpino brangių automobilių detalių vagys, stebinę įžūlumu ne tik uostamiesčio, bet ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų pareigūnus. Kol kas ši gauja nedemaskuota.

Klaipėdos priemiesčių gyventojus į neviltį varė įsilaužėliai, sugebėję iš privačių namų pavogti net seifus su visomis juose laikytomis vertybėmis. Šios vagystės kol kas taip pat neišaiškintos.

Šiurpių smurtinių nusikaltimų šiemet buvo mažiau. Mieste nužudyti devyni žmonės (pernai įvykdyta 12 žmogžudysčių). Didžioji dalis šių šiurpių nusikaltimų įvykdyta buitinių konfliktų metu.

Miesto gatvėse vis dar nesaugu, ypač pėstiesiems. Iki vakarykštės dienos Klaipėdoje eismo įvykių metu žuvo septyni žmonės, pernai – penki, tiesa, avarijų metu sužeista mažiau žmonių – 165, pernai eismo įvykių metu nukentėjo 33 asmenimis daugiau.

Yra kuo pasigirti

Nepaisant skandalų ir netekčių, taip pat ekonominį gyvenimą dukart sustabdžiusio karantino, Klaipėdoje šiemet buvo pradėtas įgyvendinti arba pabaigtas ne vienas svarbus projektas.

Mieste atsirado naujų poilsio erdvių – pagaliau pabaigta Jono kalnelio rekonstrukcija, sutvarkytas pėsčiųjų takas Melnragėje palei kopas.

Erdvė: šiemet pagaliau baigtas renovuoti Jono kalnelis, tapęs dar viena mėgstama klaipėdiečių poilsio vieta. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Renovuotas Naujasis turgus, atnaujinta prekybos halė Senajame turguje.

Atidarytas modernus I.Kanto viešosios miesto bibliotekos skyrius Kauno gatvėje.

Po ilgo remonto atnaujinta Joniškės gatvė, taip pat Rumpiškės gatvės kvartalas.

Atidarytas modernus Irklavimo centras.

Atgijo buvęs Dujų fabrikas. Įsibėgėjo daug metų laukta Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija, startavo Vaikų konsultacinės poliklinikos korpuso statybos.

Palengva atgyja ir daug lėšų, laiko bei pastangų pareikalavęs Danės skveras ir krantinė, darkiusi vaizdą kitapus "Meridiano".

Reginys: "Meridiano" kelionė į remonto vietą ir grįžimas daugybei klaipėdiečių tapo įsimintinu įvykiu. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Svarbiausi 2021-ųjų planai

Savivaldybė skelbia, kad kitais metais bus tęsiama Danės skvero rekonstrukcija (pabaiga numatoma 2022 m.).

Kitais metais planuojama baigti tvarkyti viešąją erdvę prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, įrengti pėsčiųjų taką palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvių, planuojama baigti tvarkyti Ąžuolų giraitės ir Malūno parką.

Ketinama baigti abu Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversijos etapus.

Savivaldybės lėšomis bus užbaigta Bokštų skvero rekonstrukcija, tęsiami Sakurų parko įrengimo prie Žvejų rūmų darbai.

Bus tęsiamos naujos mokyklos statybos šiaurinėje miesto dalyje, prasideda lopšelio-darželio "Svirpliukas" rekonstrukcija, siekiant įrengti naujų ugdymo vietų.

Susisiekimo srityje pajudėjo itin didelis ir svarbus investicinis projektas 2021–2023 m. – Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstravimas bei estakados statybos kartu su Lypkių laikinos pervažos įrengimu.

Kitus stambius susisiekimo sistemos projektus – Tilžės bei Pajūrio gatvių rekonstrukciją – 2021 m. jau numatoma užbaigti.

Bus tęsiami žvyrkelių asfaltavimo darbai Tauralaukio gyvenamajame rajone, buvusių sodų teritorijose.

2021–2022 m. planuojama renovuoti Minijos–Pilies–Naujojo Uosto gatvių trasą – sutvarkyti šviesoforines sankryžas ir pritaikyti judėjimui žaliosios bangos principu, tokią infrastruktūrą Taikos prospekte planuojama įrengti 2022 m.

2021 m. bus pradėtos tvarkyti Teatro ir Sukilėlių gatvės. Planuojama įrengti ir 10 keleivinių stotelių su įvažomis, viena pirmųjų bus įrengta netoliese Irklų g. neseniai pastatyto savivaldybės socialinio daugiabučio.

Tarp naujai pradedamų projektų – ir Skulptūrų parko sutvarkymas. Šį projektą siekiama įgyvendinti iki 2023 m. ir skirti Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos šimtmečiui.

Dar vienas svarbus didžiulės apimties projektas, kuris turėtų būti įgyvendintas 2021–2023 m., – Atgimimo aikštės rekonstrukcija.

Projektai "įmigo" amžiams?

Nepaisant daug atliktų ir pradėtų darbų, panašu, kai kuriems plačių užmojų planams uostamiestyje kol kas lemta nugulti į užmarštį.

Štai statybų epopėja turėjęs virsti Bastionų tilto projektas atidėtas nežinia kuriam laikui. Kol miesto biudžeto lėšomis buvo išperkami privačios nuosavybės objektai, teismuose vyko mūšiai tarp savivaldybės ir vietos gyventojų, tačiau nuosavybė vis tiek buvo perimta.

Tačiau paaiškėjo, kad net kelios institucijos skeptiškai atsiliepė apie šio projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, tad Bastionų tilto planai strigo neribotam laikui.

Nežinioje skendi ir buvusio "Baltijos" kino teatro likučių perspektyva. Šios teritorijos savininkams du kartus nepavyko gauti statybos leidimo.

Numatytiems užstatymo plotams ir pastato tūriams priešinosi paveldosaugininkai, tad senamiesčio piktžaizde tapęs objektas trūnija iki šiol.

Dar du sunykimui pasmerkti objektai, tebekaitinantys aistras, – buvęs policijos komisariato pastatas Jūros gatvėje ir ištuštėjęs Klaipėdos paštas Liepų gatvėje, kuriuos iš pradžių buvo nuspręsta parduoti. Vėliau norėta, kad jie liktų valstybės nuosavybėje, jų likimas irgi neaiškus ir abejotinas.

Grandioziniu užmoju kol kas lieka ir istorinio bokšto statybos Klaipėdos piliavietėje. Ši idėja vystoma ne vieną dešimtmetį, bet miestas jos dar neatsisakė.

Savivaldybė pernai pasirašė sutartį su bendrove "Uostamiesčio projektas" dėl didžiojo pilies bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo.

O štai plačių užmojų svajonė Klaipėdoje įrengti tramvajų, tikėtina, žlugo galutinai. 461 tūkst. eurų miestas sumokėjo galimybių studijos rengėjams, kurie konstatavo, kad tramvajaus linijos įrengimas uostamiestyje – nerealiai brangus dalykas.